Visi savivaldybės ugniagesiai turi kvėpavimo organų apsaugos aparatus.

Prie mokytojų ir žemdirbių, kurie įsipareigojimų nevykdančiai valdžiai grasina protesto akcijomis, šią savaitę prisijungė ir savivaldybių ugniagesiai. Susirinkę į mitingą Vilniuje jie reikalavo išmokėti algas už gruodį, pagerinti sudėtingas darbo sąlygas ir atnaujinti seną techniką. Tarp mitinguotojų buvo ir būrelis Kretingos rajono savivaldybės ugniagesių gelbėtojų.

Gaisro gesinti važiuoja ir po vieną

Mitinge dalyvavusį Baublių ugniagesių komandos ugniagesį gelbėtoją Marių Gadeikį praėjusį ketvirtadienį aplankėme jo darbo vietoje. Ji – pačiame kaimo gale, pastate, kuriame ugniagesių tarnyba buvo ir kolūkio laikais.

Šiltose patalpose kvepėjo kava – sužinojome, kad visi pamainos pradžios darbai atlikti, tad galima išgerti ir puodelį rytmetinės kavos.

Parą trunkantį budėjimą vyrai pradeda pusę aštuonių ryto. Atėję pirmiausiai jie pasitikrina, ar tvarkingas automobilis, įranga, kad, reikalui esant, nedelsdami galėtų vykti į iškvietimą.

Po to pasikuria krosnį, kad patalpose būtų šilta, pasirūpina, jog malkų nepritrūktų – patys medžius susipjauna ir susikapoja.

„Tada jau galima ir prisėsti, kavos išgerti, televizorių įsijungti, žinių pasiklausyti.

Taip diena ir bėga laukiant skambučio – žinios  apie gaisrą ar kitokią nelaimę pirmiausiai sulaukiame telefonu, o išvykus iš garažo visa informacija per raciją pakartojama jau važiuojant į įvykį“, – pasakojo daugiau nei 20 metų ugniagesiu gelbėtoju dirbantis Marius.

Baublių ugniagesių komanda įsikūrusi tame pačiame pastate, kuriame ji veikė ir sovietmečiu.

Tądien budėjo vienas, nors pagal įstatymą kiekvienoje komandoje prie automobilinės cisternos turi būti ne mažiau kaip du ugniagesiai.

„Dviese būtų ne tik smagiau, bet ir saugiau. Po vieną budime todėl, kad trūksta žmonių. O trūksta dėl to, kad nėra iš ko jiems mokėti”, – aiškino ugniagesys.

Kad netektų dirbti viršvalandžių, kuriems lėšų irgi neskiriama, ugniagesiams yra suteikiamos laisvos dienos.

Blogiausia yra, kai į gaisrus tenka važiuoti vienam, nes tada reikia būti ir už vairuotoją, ir už ugniagesį.

„Darbas tikrai nelengvas ir atsakingas, o atlygis už jį  – beveik kaip už nekvalifikuotą, vos 350–400 eurų  išvirpina. Ir tų pačių už gruodį galime negauti, nes sako, kad trūksta lėšų“, – nerimo neslėpė Baublių ugniagesys.

Iškėlė tris reikalavimus

Būtent tai, kad gruodžio algoms nebelikę pinigų,  ir buvo viena iš priežasčių savivaldybių ugniagesiams rinktis į mitingą. Kartu su Klaipėdos rajono savivaldybės ugniagesiais į Vilnių važiavo aštuoni Kretingos rajono atstovai.

Baubliškis pasakojo, kad mitinge iš viso buvo apie 200 vyrų. Palaikyti ugniagesius atėjo ir pedagogų bei policijos profsąjungų atstovai.

Mariaus Gadeikio teigimu, pirmasis darbas atėjus budėti yra apžiūrėti, ar tvarkinga technika.

Valdžios buvo reikalaujama vykdyti įsipareigojimus, kad ugniagesiai gautų atlyginimus, kurie yra vos didesni už minimumą, kad tinkamai būtų komplektuojamos komandos, kad jos turėtų visas reikalingas saugos priemones, sena technika būtų keičiama nauja.

„Pasikalbėti buvo atėjęs vidaus reikalų viceministras, Seimo narys Valius Ąžuolas. Išgirdom pažadą, kad ras pinigų, be atlyginimų gruodį neliksim. Su tokia viltimi ir grįžome“, – mitingą prisiminė Marius, kuris prisipažino, kad per du darbo dešimtmečius tokiame protesto renginyje buvo pirmą kartą.   

Šiemet savivaldybių ugniagesiams gelbėtojams buvo skirta tik 24,8 mln. eurų, nors finansavimo poreikis buvo 27 mln. eurų. Trūksta 1,5 mln. eurų, todėl ir yra grėsmė, kad jiems nebus išmokėtas darbo užmokestis už gruodį. 

Kitąmet savivaldybių ugniagesiams reikėtų 32 mln. eurų, nors biudžete planuojami 27 mln. eurų. Tad, jei nebus skirta daugiau pinigų, gresia  ta pati situacija, kaip ir šiemet.

Mitinge savivaldybių ugniagesiai Vyriausybei pateikė tris reikalavimus: tinkamu finansavimu užtikrinti, kad laiku būtų išmokėtas šiems metams likęs atlygis, kad būtų skirtas finansavimas ir užtikrintas Nacionalinėje kolektyvinėje sutartyje sutartas darbo užmokestis kitiems metams, padidinti nustatytą ugniagesių skaičių komandoje, kad nesusidarytų viršvalandžiai, kuriems apmokėti lėšų nepakanka nė vienais metais.

Jeigu Vyriausybė į savivaldybių ugniagesių reikalavimus neatsižvelgs, ketinama prie Vyriausybės rinktis ugniagesių automobiliais.  

Privalumas – laisvos dienos

Pasak M. Gadeikio, kai priešgaisrinės komandos priklausė seniūnijoms, po vieną ugniagesiai niekada nedirbo.

„Neįsivaizduoju, kaip naujai atėjusiam žmogui vienam reikia dirbti, į gaisrą važiuoti ir jį gesinti. Kokią degančią šiukšlinę gesinti dar dar, bet didesnį gaisrą, nežinau.

Baublių priešgaisrinės tarnybos ugniagesiai patalpas šildosi patys.

Mes stengiamės naujokų po vieną nepalikti, juo labiau, kad būna gaisrų, kuriuos, kaip parodė ir Alytaus gaisras, tenka gesinti ir po kelias dienas. Mums vieną fermą irgi yra tekę tris dienas gesinti“, – pasakojo baubliškis.

Jam labiausiai įsiminė gaisras Žalgirio seniūnijoje, kai per budėjimą naktį teko važiuoti į du didelius gaisrus.

Iš pradžių vienkiemyje degė medinis namas, ugnyje žuvo vyras. Pagalbos šauktis vienmarškinė išbėgusi moteris taip pat neišgyveno.

„Parvažiavę iš šio gaisro tik prigulėme pailsėti, vėl skambutis – Žutautų kaime liepsnose paskendo ūkinis pastatas. Iš vieno pragaro teko skubėti į kitą, tikrai labai sunki naktis buvo.

Mitinge Vilniuje dalyvavo aštuoni Kretingos rajono savivaldybės ugniagesiai.

Šiaip budėjimų, kurių per mėnesį vidutiniškai po 7–8,  visokių yra: būna, kad per dieną į du gaisrus teka važiuoti, o kartais ir per visą mėnesį iš vietos nepajudame“, – pasakojo Baublių ugniagesys.    

Anot jo, vienas iš savivaldybės ugniagesio darbo privalumų yra po budėjimo esančios trys laisvos dienos. Tada jis gali pagelbėti ūkininkaujančiai žmonai Jurgitai.

Mintis keisti darbą, nors be šeimos tenka praleisti ir ne vieną šventę, per tiek metų nekilo nė karto.

„Pripratau per tiek metų. Žmonės vertina ugniagesių darbą, visada padėkoja. Nepatenkinti paprastai būna žiūrovai, kurie tik stebi ir komentuoja. Bet ir į tai jau nebekreipiu dėmesio“, – šypsojosi M. Gadeikis.    

Gerina darbo sąlygas

Kretingos rajono savivaldybės priešgaisrinės tarnybos viršininkas Nerijus Ciparis palaiko ugniagesių reikalavimus – darbas sunkus, o atlygis už jį – tikrai labai menkas.

Palyginti su kitomis savivaldybėmis, Kretingos rajono ugniagesių technika pakankamai gera.

Vadovas pripažino, kad blogai, kai budėti ir važiuoti į gaisrus tenka po vieną, nes vienam atlikti tas funkcijas yra labai sunku.

„Mes turime keturias komandas po 9 darbuotojus. Jų atlyginimams už gruodį išmokėti trūksta 8 tūkstančių eurų.

Blogiausia, kad tokia situacija yra kiekvienais metais. Tikiuosi, kad bus rasta lėšų, ir ugniagesiai be atlygio neliks“, – sakė N. Ciparis.

Jis pasidžiaugė, kad rajono ugniagesiai yra saugūs – turi kvėpavimo organų apsaugos aparatus. Palyginti su kitomis savivaldybėmis, nebloga ir technika –  kiekviena komanda turi gaisrų gesinimo ir gelbėjimo transporto priemonę, Kartenoje yra ir rezervinė.

Karteniškiai ugniagesiai džiaugiasi šiuolaikiška virtuvėle, kurioje gali pasigaminti ir šilto maisto. Tiesa, ne visada pasiseka jį tuoj ir suvalgyti.

Pagal išgales stengiamasi gerinti ir darbo sąlygas. Šiemet jos itin pagerėjo Kartenos ir Salantų ugniagesiams.

„Tokių darbo sąlygų šalyje mažai kas turi. Atnaujinome pastatus, šiuolaikiškai įrengtose virtuvėlėse – nauja buitinė technika, ugniagesiai turi poilsiui skirtus kampelius.

Kol kas blogiausias darbo sąlygas turi baubliškiai, bet pasikeitimų turėtų sulaukti ir jie“, – teigė savivaldybės ugniagesių vadovas.  

Laima STONKUVIENĖ

 2,448 peržiūrų (-a)

50% LikesVS
50% Dislikes