Antanas Leišys ir Rimvydas Narmontas nusivylę ir „valstiečiais“, ir Prezidentu.

Dvejus metus skriaudė gamta, dabar – valdžia, ketinanti uždėti didesnę mokestinę naštą. Taip šalies Vyriausybės pasiūlytas mokesčių reformas įvertino Lietuvos ūkininkai.

Anot jų, nepakeliama žadamų mokesčių našta – tiesiausias kelias į žemės ūkio sunaikinimą. Todėl tarytum laidodami Lietuvos žemės ūkį šalies žemdirbiai pradėjo iki šiol dar neregėtą visuotinę protesto akciją – savo dirbamoje žemėje jie stato medinius kryžius, o kitą savaitę rengia traktorių žygį į savivaldybes. Taip tikimasi sulaukti politikų dėmesio ir visuomenės palaikymo.

Žemdirbiai nusivylė valdžia ir Prezidentu

Užvakar žali kryžiai iškilo ir Kretingos rajone, laukuose tie posūkiu į Klibių kaimą. Juos pastatė čia gyvenantys ir ūkininkaujantys Rimvydas Narmontas, Antanas Leišys ir Nerijus Urbonas.  

„Labai tikėjomės, kad į valdžią atėjus „valstiečiams“,  žemdirbiams bus lengviau. Nusivylėme.

Tikėjome ir Prezidentu, pažadėjusiu gerovės valstybę. Bet būtent Prezidentas pasiūlė reikšmingai padidinti akcizą žymėtam dyzelinui. Esą reikia lėšų pensijoms didinti.

Klibių ūkininkai iš viso pastatė tris žalius kryžius.
Editos Dargienės nuotr.

Mes neprieštaraujame, kad pensijos būtų didesnės, bet kodėl tai turi būti daroma žemdirbių sąskaita, kodėl jiems reikia paskutines kelnes numauti?“ – apmaudo neslėpė Kretingos ūkininkai.  

Augalininkyste užsiimantis N. Urbonas dirba 100 ha žemės. Taip pat grūdines ir ankštines kultūras auginantis R. Narmontas – 150 ha. A. Leišys valdo ne tik 300 ha žemės, bet ir laiko 20 karvių. 

Mokesčiai – didyn, o kainos – nė iš vietos

Dabar lengvatiniu akcizo mokesčiu apmokestinamų dyzelinių degalų skyrimo norma yra 115 litrų vienam hektarui, tačiau kuro dažniausiai sunaudojama daugiau, tad tenka jo pirkti ir už pilną kainą.

Šiuo metu akcizas – 5,6 cento už litrą, o siūloma nustatyti 14,6 cento už litrą. Tai per du kartus daugiau. Jeigu akcizas už toną dyzelino kils, ir jis dar brangs, ūkininkų išlaidos taip pat didės.

Vyriausybės parengtame ir Seimui pateiktame kitų metų biudžeto projekte numatyta, kad didės ir mokesčiai už žemę, daugiau teks mokėti gyventojų pajamų mokesčio, „Sodrai“.    

„Mokesčių prigalvojama vis naujų, o už produkciją – pieną, mėsą, grūdus –  kainos tai nekyla. Ūkininkai gauna skatikus.

Pavyzdžiui, už litrą pieno duodama truputį daugiau nei 20 centų, o parduotuvėje už jį žmonės moka vos ne eurą ir daugiau. Ir išmokas mažiausias Europos Sąjungoje gauname.

Dabar ne visada turim iš ko laiku mokesčius sumokėti, o ką tada reikės daryti, iš ko mokėti tuos naujus mokesčius?“ – teigė ūkininkai pridurdami, kad visi jų pinigai sukasi ratu – kiek gauna, tuoj ir išleidžia, nes reikia pirkti sėklą, trąšas, degalų.

Į kelius išvarys sunkiąją techniką

Kryžių laukuose statę Kretingos ūkininkai tikino, kad valdžiai pakėlus mokesčius situacija tikrai būtų labai prasta.

Paskutinieji treji metai augalininkystei buvo itin nepalankūs: užpernai pasėlius išplovė gausus lietus, pernai – derlių ir jo kokybę iki kritinės ribos sumažino sausra.

Šie metai, ūkininkų žodžiais, buvo truputį palankesni, tačiau žemdirbius pagailėjus gamtai dabar skriaudžia valdžia. Šia protesto akcija jie sakė norintys atkreipti dėmesį į vis didėjančius mokesčius, į tai, kad žemės ūkyje, kai taip viskas žlugdoma, greitai nebeliks jaunimo.

„Pažiūrėkite, kaip kurstomas priešiškas požiūris į žemdirbį. Esą mes turtuoliai, prabangiais automobiliais važinėjamės.

Bet nereikia mūsų lyginti su oligarchais. Ne juos, o mus, pačius mažiausius, užguls nauji  mokesčiai ir lengvatų naikinimas”, – guodėsi kretingiškiai.

Visą Lietuvą apimančia protesto akcija siekiama parodyti, kad dabartinė politika kaimą veda į pražūtį, ir reikalaujama, kad būtų atsisakyta siūlomų mokesčių didinimo.

Pirmasis protesto etapas yra kryžiai, kurių jau nemažai pastatyta ir Kretingos rajone – Kartenoje, Erlėnuose, Tolių kaime. 

Antradienį ruošiamasi antrajam protesto akcijos etapui – tam tikru maršrutu rajonų keliais 11 valandą bus važiuojama prie savivaldybių. Kretingos ūkininkai žygį pradės prie kelio į Salantus, iš čia iki Savivaldybės traktorių kolona riedės Žemaitės alėja.

Jeigu ir tada nepavyks atkreipti valdžios atstovų dėmesio, gruodžio pradžioje žemdirbiai planuoja sunkiąją techniką išvaryti į šalies kelius ir važiuoti į Vilnių.  

Protesto organizatorių teigimu, lietuviai nuo seno, kai būdavo badas, maras ar sunkmetis, statydavo kryžius tikėdamiesi Dievo pagalbos. Gal jis ir žemdirbiams dabar padės.
Žaliaisiais kryžiais siunčiama žinutė, kad priimami politiniai sprendimai žlugdo ekonomikos šaką, ant kurios sėdi visa šalis. Jie statomi už derlingą dirvožemį ir sveiką aplinką, sveikus augalus ir gyvulius, sveiką ir skanų lietuvišką maistą.
Rugsėjį panašią akciją organizavo vokiečiai, pastatę pusę milijono žalių kryžių.

Laima STONKUVIENĖ

 1,203 peržiūrų (-a)

50% LikesVS
50% Dislikes