Kretingos parapijos tikintiesiems trečiadienis buvo išskirtinė diena. Jie į namus galėjo parsinešti nuo žibinto Jėzaus gimimo grotoje Betliejuje uždegtos ugnies ir pasimelsti prie miesto globėjo šv. Antano Paduviečio relikvijos.
Atvežė draugystės ir taikos simbolį
Kretingos geležinkelio stotyje trečiadienį priešpiet sustojo traukinys „Vilnius–Klaipėda“, kuriuo atvežtas ypatingas krovinys.
Vilniaus skautai perdavė Betliejaus taikos ugnį, kurią pasitiko Salantų gimnazijos „Salanto“ draugovės skautai ir būrelis kretingiškių. Jie nuo pagrindinio žibinto užsidegė savo atsineštas žvakes.
Iš geležinkelio stoties Betliejaus taikos ugnis nuvežta į Kretingos savivaldybę, kur jos laukė įstaigų, organizacijų atstovai. Perduodami ugnį skautai linkėjo taikos širdyse, šeimose ir bendruomenėse.
Vėliau Betliejaus taikos ugnis iškeliavo į Salantus, kur buvo pristatyta bendruomenei, nunešta į slaugos ligoninę, Dienos veiklos centro Salantų padalinį, bažnyčią, kur ji degs iki šv. Kalėdų.
Kretingos Viešpaties Apreiškimo Švč. Mergelei Marijai bažnyčioje ugnis iki gruodžio 24 d. bus dalinama po kiekvienų šv. Mišių. Prie prakartėlės visą laiką stovės degantis žibintas su akcijos atributika, todėl savo žvakę bus galima prisidegti bet kada.
Šventosios ugnies atvežimas tapo tradicija
Traukinio laukiančius žmones maloniai nustebino salantiškių skautų atliekamos giesmės, papasakota Betliejaus taikos ugnies akcijos istorija.
Geležinkelio stoties bilietų kasininkė Irena neslėpė susižavėjimo – ne kasdien geležinkelio stotyje išgirsi giesmes.
„Čia labai gera akustika, tad net šiurpuliukai po kūną bėgioja, taip gražu. Daugiau koncertų bent jau per šventes būtų galima rengti, tuo labiau, kad ir žmonių būna nemažai“, – mano Irena.
Anot jos, net atėjusieji pirkti išankstinių bilietų neskubėjo išeiti, klausėsi giesmių ir skautų pasakojimo apie Betliejaus taikos ugnį.
Jos kasmet į geležinkelio stotį ateina ir kretingiškė Irena Vaitkienė. Moteris pasakojo gyvenanti netoliese, tad nepraleidžianti šios progos. Parsinešti ugnies, kai ji perduodama geležinkelio stotyje, jai jau tapo tradicija.
„Tai ypatinga, šventa ugnis, nes parvežta iš vietos, kur gimė Kristus. Nuo savo žvakės duosiu užsidegti ir kitiems šeimos nariams, kaimynams.
Po truputį deginsiu šią žvakelę iki pat Kalėdų, kai džiaugsimės gimusiu kūdikėliu Jėzumi“, – tvirtino pašnekovė.
Betliejaus ugnimi savo atsineštą žvakę uždegusi Kristina Paulauskienė nustebino žiniomis apie vietą, iš kurios ugnis pradeda kelionę po pasaulį.
„Skaičiau, kad ta vieta yra būtent ten, kur, kaip manoma, ir gimė Jėzus Kristus. Gimimo grota – tai urvas, esantis po Betliejaus Kristaus Gimimo bazilika. Tikslią gimimo vietą žymi marmurinėse grindyse esanti 14-kampė žvaigždė, apsupta 15-os žibintų, kurie simbolizuoja skirtingas krikščionių bendruomenes.
Būtent nuo vieno iš šių niekada neužgęstančių žibintų ir yra pridegama Taikos ugnis, keliausianti po visą pasaulį“, – pasakojo moteris.
Jos šeima turi tradiciją namuose kasmet įrengti ir prakartėlę. Ji bei nuo žibinto Betliejuje pridegta žvakė jau yra tradicinis šeimos kalėdinis paprotys.
Malda globėjui padėjo pasveikti
„Tiltas su dangumi“, – taip Telšių vyskupas Kęstutis Kėvalas pavadino į Kretingą trečiadienį atvežtą šv. Antano Paduviečio relikviją.
Ta proga jis aukojo šv. Mišias, į kurias susirinko gausus būrys parapijiečių.
Vyskupas kretingiškiams linkėjo atverti širdis, džiaugtis jiems suteikta ypatinga malone, melstis prie relikvijos ir prašyti šv. Antano užtarimo.
Žmonės ėjo prisiliesti prie relikvijos, pasimelsti. Jolantos Klietkutės nuotr.
Kalbinti žmonės sakė pasimelsti prie šv. Antano altoriaus ateinantys dažnai, tačiau sulaukti relikvijos – tikrai Aukščiausiojo kretingiškiams siųsta Kalėdų dovana.
Rūta pasakojo Dievo stebuklą patyrusi dar tarybiniais laikais. Grėsė prarasti balso stygas, o tai buvo jos darbo įrankis.
„Labai karštai meldžiau Dievo ir visų šventųjų man padėti, taip ir buvo. Nereikėjo ir operacijos. Dabar šv. Antano Paduviečio atėjau paprašyti pagelbėti, kad galėčiau aiškiai girdėti skelbiamą Dievo žodį – po ligų truputį sušlubavo klausa“, – atviravo moteris.
Šv. Antano užtarimo dažnai sakė prašanti ir Stasė, kuri teigė visada sulaukianti pagalbos.
„Prie šv. Antano altoriaus yra pakabinti net du mano votai – širdelė ir gintarinis rožančius. Taip atsidėkojau už patirtas malones: sėkmingą širdies operaciją, kad po jos gerai jaučiuosi, galiu ateiti į bažnyčią“, – kalbėjo Stasė.
Jai teko vos ne valandą laukti eilėje, kol galėjo paliesti šv. Antano Paduviečio relikviją.
„Šiemet man tikrai ypatingos Kalėdos. Į namus parsinešiau iš paties Betliejaus atvežtos ugnies, prisiliečiau prie didžiosios Kretingos miesto globėjo relikvijos. Ne kasmet tenka patirti tiek įspūdžių“, – džiaugėsi Stasė.
Relikvija apkeliavo Lietuvą
Į Lietuvą šv. Antano Paduviečio didžioji relikvija atvežta ypatinga proga – praėjusį sekmadienį Telšiuose vyko šv. Antano Paduviečio katedros atnaujinimo darbų baigimo iškilmė, kurios metu sugrįžo ir restauruotas šv. Antano paveikslas.
Didžioji relikvija – šv. Antano Paduviečio figūra su kūdikiu, kurioje po stiklu yra kūno masės likučiai.
Jie Italijoje, Paduvos mieste, rasti 1981 m. minint jo mirties 750-ąsias metines, kai buvo atvertas kapas.
Nuo 1263 m., kai šventojo relikvijos buvo perkeltos į naują Paduvos gyventojų šv. Antano garbei pastatytą baziliką, kapas nebuvo atidarytas. Atvėrus jame rasti trys apdangalai, viename iš kurių buvo mumifikuoti kūno masės likučiai.
Prisiliesti prie relikvijos jau galėjo Telšių, Rietavo, Plungės, Kretingos gyventojai. Ketvirtadienį ji iškeliavo į Klaipėdą, vakar – į Marijampolę, o savaitgalį prie jos melstis galės Vilniaus bei Kauno tikintieji.
Betliejaus taikos ugnies idėja kilo 1986 metais Austrijoje vykdant nacionalinio radijo inicijuotą socialinę paramos akciją „Šviesa tamsoje“. Konkurso metu buvo išrinktas vienas itin savo veikla ir pavyzdžiu pasižymėjęs Austrijos vaikas, kuris kartu su delegacija skrido į Palestiną ir Betliejuje uždegė Taikos ugnį, kurią specialioje kapsulėje parskraidino į Vieną ir dalino katedroje susirinkusiems žmonėms.
Nuo 1989 m. į akciją įsitraukė ir kitos valstybės-kaimynės, o 1991 m. ugnis pasiekė ir Rytų Europą, 2000 m. – Ameriką.
Šių metų ugnies nešėja išrinkta 11-metė austrė Viktorija Kompenhuber, kuri lapkričio 26 d. įžiebė ugnį nuo žibinto Jėzaus gimimo grotoje Betliejuje.
Lietuva į šią akciją įsijungė 1994 metais. Nuo tada kasmet Lietuvos jaunimas Betliejaus taikos ugnį perima iš kaimynų Suvalkų harcerių (skautų). Iš ten ugnis traukiniais keliauja link Klaipėdos. Lietuviai ugnį perduoda latviams, šie – estams.
Iki šv. Kalėdų ugnis dalinama bažnyčiose, ligoninėse, globos namuose, kalėjimuose, mokyklose, valdžios institucijose, įvairiose organizacijose.
Betliejaus taikos ugnis – žmonijos brolybės, draugystės ir taikos simbolis. Šia akcija siekiama, kad ugnis apkeliautų visą pasaulį ir įžiebtų tikėjimą, viltį, ramybę bei taiką žmonių širdyse.
Laima STONKUVIENĖ
1,140 peržiūrų (-a)