Burokėlių perdirbimo įmonė „Jovaigė“ į valymo įrengimus yra investavusi beveik 1 mln. eurų.

Klaipėdoje atskleista „Grigeo“ įmonės vykdyta didelio masto Kuršių marių tarša verčia atidžiau pasižvalgyti ir po Kretingos rajoną – ar kuri įmonė nėra pakasusi kokio slapto nuotekų vamzdžio, pro kurį gali būti teršiama gamta?


Trūksta sąmoningumo
Tačiau įtariai žvalgantis į pramonės įmones paaiškėjo, kad didžiausi teršėjai yra visai ne verslininkai.
Kretingos aplinkos apsaugos inspekcijos vadovas Ričardas Kašėta pasakojo, kad kartu su Savivaldybės Civilinės saugos ir viešosios tvarkos skyriumi bei „Kretingos vandenų“ specialistais vykdomų reidų metu nustatomi gyventojai, savo nuotekas pilantys bet kur.
Atrodo, gyventojams jau būtų laikas įsisąmoninti, kad gyvename 21 amžiuje ir visiems būtina atsakingai ir protingai elgtis su gamta.
Tačiau vis nustatomi pasikartojantys atvejai, kai paslapčia vakarais ar naktimis, kai kaimynai miega, gyventojai nevengia savavališkai ištuštinti savo nuotekų duobių ar talpų ir visą jų turinį išpilti atokiose vietose, dažniausiai – išvežę į laukus.
Tokie žmonės veikia pagal įprastą schemą. Iš atmatų duobės į mobilią transportuojamą talpą nusiurbiamas paviršinis skystis, o nuvežus kur atokiau jis tiesiog išpilamas.
Tik tada, kai duobėje susikaupia per kraštų viršų besiliejančios nuosėdos, yra kviečiami sertifikuoti nuotekų vežėjai ir jiems atiduodamas toks „turtas“. Taip, atseit, taupoma.


Pastačiau ir pamiršau
Sąmoningumo, atsakomybės neretai trūksta ir tiems gyventojams, kurie kažkada anksčiau įsirengė individualius valymo įrenginius, investavo lėšas ir dabar nenori prisijungti prie centralizuotų nuotekų tinklų.
Šie įrenginiai bene labiausiai žinomi „Traidenio“ pavadinimu, tačiau, aplinkosaugininko pastebėjimu, žmonės neretai pamiršta, o gal ir ignoruoja, kaip teisingai jais naudotis.
„Tokių individualių valymo įrenginių trūkumas, kad jie apskaičiuoti palyginti nedideliems nuotekų kiekiams, be to, jie atlieka biologinį valymą. Tie įrenginiai būtų neblogas sprendimas, jeigu mes buityje nenaudotume tiek įvairios chemijos“, – sakė R. Kašėta.


Dabar beveik kiekviename name ar bute yra skalbimo mašina, indaplovė, o skalbimui ar indų plovimui naudojame įvairią chemiją.
Individualiems valymo įrenginiams reikalingos organinės medžiagos. Jeigu vieną dieną skalbimo mašiną panaudojome du ar keletą kartų, tai didelė tikimybė, kad dėl chemijos poveikio veiksmingos bakterijos biologiniuose valymo įrenginiuose paprasčiausiai žus.
Rezultatas liūdnas. Valymo įrenginys lyg ir veikia, tačiau į aplinką išleidžiamas vanduo, kurio kokybė neatitinka jokių reikalavimų.
Žmogui gali būti apmaudu: jis į nuotekų valymą investavo nemenkas lėšas, o įrenginys savo funkcijos neatlieka ir aplinkosaugininkai grasina baudomis.
R. Kašėta gyventojus įspėja nepamiršti ir nuolat stebėti, kada tokius valymo įrenginius būtina papildyti veiksmingomis organinėmis medžiagomis.
Kita vertus, individualius valymo įrenginius parduodančios ir montuojančios firmos visada pateikia išsamius techninio aptarnavimo aprašymus, tačiau bėda, kad ne vienas jų savininkas, kartą pastatęs įrenginį, jį lyg ir užmiršta. Užmaršumo pasekmės – teršiama aplinka.
„Kretingos vandenys“ šiemet, prasidėjus palankiam žemės darbų sezonui, vėl skatins individualių namų savininkus ir gyventojus jungtis prie centralizuotų nuotekų tinklų. Tai aktualu daliai Salantų ir Kretingos gyventojų.
Įmonių kontrolė – nuolatinė
Su rajono pramonės įmonėmis aplinkosaugininkai didelių problemų neturi. R. Kašėta ir UAB „Kretingos vandenys“ direktorius Tomas Jurgutis tvirtino, kad įmonės yra stebimos, jų nuotekų teršalų koncentracija nuolat tikrinama.
Įprasta, kad įmonių išleidžiamos nuotekos tikrinamos 1–2 kartus per mėnesį, retesniais atvejais – kiekvieną savaitę.
Paprastai nuotekų teršalų koncentracijos bei jų pobūdžio tikrinimus „Kretingos vandenų“ atstovai vykdo kartu su Aplinkos apsaugos departamento Klaipėdos valdybos specialistais bei kontroliuojamos įmonės atstovais.
Nustačius, kad kažkuri įmonė viršijo leistiną ir jos pačios deklaruotą teršalų koncentraciją, jai tenka brangiau mokėti už nuotekų valymą. Taip veikia finansinis mechanizmas, skatinantis įmonę laikytis nustatytos teršalų normos.
T. Jurgutis aiškino, kad įmonės nuotekos tikrinamos šuliniuose, kurie būna tos įmonės teritorijoje arba šalia teritorijos ribos, nuotekų vamzdžiui nepasiekus magistralinio vamzdyno.
Teršalų koncentracija trikdė valymą
Ne vienerius metus „Kretingos vandenys“ turėjo problemų Vydmantuose.
Į ten esančius valymo įrenginius iš burokėlių perdirbimu užsiimančios bendrovės „Jovaigė“ neretai patekdavo nuotekos su tokia teršalų koncentracija, kad pastebimai sutrikdavo gyvenvietės biologinio valymo įrenginių darbo efektyvumas.
„Kretingos vandenys“ kiekvieną savaitę kontroliuodavo įmonę, kuriai padidintos teršalų koncentracijos nuotekų valymas kainuodavo papildomai.
Kai praėjusių metų rudenį „Jovaigė“ įsirengė specialius nuotekų valymo reaktorius, padėtis iš esmės pasikeitė. Pasak T. Jurgučio, praėjusių metų pabaigoje ir šiemet jau ne kartą imti įmonės nuotekų mėginiai parodė, kad tarša neviršija nustatytų normų.
„Kretingos vandenų“ vadovas tvirtino, kad iš Vydmantų valymo įrenginių išleidžiamas vanduo neretai turi įvairaus intensyvumo burokėlių atspalvį.
Tą burokėlių spalvą būtų galima neutralizuoti naudojant specialius cheminius preparatus. Tačiau naudojant agresyvią chemiją aplinkai būtų padaroma tik didesnė žala, o burokų nuoplovos – natūralus gamtos produktas.
„Jovaigės“ atstovai patvirtino, kad 2019 m. pabaigoje įmonė pradėjo eksploatuoti gamybinių nuotekų anaerobinio biologinio valymo įrenginius, kurie bendrovei kainavo beveik 1 mln. eurų.
Nuotekų valymo proceso metu organinės taršos rodikliai sumažinami iki žemesnių nei numatyta Lietuvos Respublikos teisės aktuose.
Išvalytos nuotekos centralizuotais nuotekų tinklais patenka į Vydmantų nuotekų valyklą tolimesniam apdorojimui, o po to išleidžiamas šalia gyvenvietės ir patenka į Tenžę.

 2,674 peržiūrų (-a)

50% LikesVS
50% Dislikes