Praėjusį penktadienį miręs architektas Edmundas Giedrimas rajono Garbės piliečio vardui gauti buvo siūlytas du kartus.

Ar žmogui reikia numirti, kad įvertintume jo darbus? Tokį klausimą su skausmu kelia praėjusį sekmadienį palaidotą architektą Edmundą Giedrimą menantys kretingiškiai.


Buvęs meras neprisimena
Suprojektavęs beveik visą Kretingos miestą architektas taip ir liko nepagerbtas Garbės piliečio vardu, nors klubas „Kretingos krašto ainiai“ su šiuo siūlymu į miesto valdžią yra kreipęsis net du kartus – 2002 ir 2011 metais.
Tuomečiai rajono vadovai Valerijonas Kubilius ir Juozas Mažeika teigė tokio fakto iš viso neprisimeną. V. Kubilius dievagojasi, kad galbūt toks siūlymas svarstytas tik visuomeninėse organizacijose.
„Jį labai gerai pažįstu, juk dirbome kartu. Kai buvau meras, jis ėjo vyriausiojo architekto pareigas. Ir šimtu procentų sutikčiau, kad tik jam būtų suteiktas Garbės piliečio vardas.


O aš tikrai negirdėjau apie tokį svarstymą ir tikrai jame nedalyvavau, jei būtų vykęs, prisiminčiau, nes būčiau palaikęs“, – tikino politikas.
Tiesa, paskui V. Kubilius pasvarstė, kad galėjęs būti ir toks atvejis, jog galbūt jis tiesiog nedalyvavęs tame posėdyje, kuriame buvusi svarstyta E. Giedrimo kandidatūra į rajono garbės piliečius.
„Esu ir ligoninėje gulėjęs, ir operacija daryta. Tad nebent tuo laikotarpiu tai vyko“, – kalbėjo V. Kubilius.


Klausimą išbraukė iš posėdžio darbotvarkės
Antrą kartą „Kretingos krašto ainiai“ suteikti rajono garbės piliečio vardą E. Giedrimui prašė 2011 m. gegužę. Tokiam klubo siūlymui pritarė ir tuometė Kultūros ir meno taryba.
Vadovaudamasi jos sprendimo protokolu, Kretingos rajono savivaldybės Kultūros skyriaus tuometė vedėja Reimunda Ruškuvienė rajono tarybai pateikė sprendimo projektą dėl rajono garbės piliečio vardo suteikimo E. Giedrimui ir Leokadijai Kaukėnienei.
Tačiau nė vienam iš jų šis vardas niekada taip ir nebuvo suteiktas.
Tiesa, 2013 m. L. Kaukėnienei buvo skirta Kultūros ir meno premija, bet E. Giedrimo nuopelnai Kretingai nugrimzdo užmarštin.
Ir nugrimzdo taip giliai, kad nė vienas to laikotarpio politikas net neprisimena jo pavardę buvus įrašytą į tarybos sprendimo projektus.
R. Ruškuvienė tvirtino nežinanti, kodėl jos teiktas projektas nebuvo patvirtintas: „Aš parengiau projektą, pateikiau tarybai – tuo mano, kaip administracjos darbuotojos, kompetencija ir baigėsi. Daugiau aš nieko nežinau“.
Pats J. Mažeika irgi neprisimena tokį svarstymą egzistavus, nors, anot dokumentų, būtent jo siūlymu šis klausimas buvęs išbrauktas iš 2011 m. gegužės 29 d. tarybos posėdžio, kaip nepakankamai išsamiai parengtas.
Tą kartą J. Mažeika Kultūros skyriui pavedė parengti naujus Kretingos rajono garbės piliečio vardo suteikimo nuostatus, o po pusmečio, lapkričio 24 d., buvo sudaryta speciali komisija, kurios nuostatais iki šiol tebesivadovaujama.
Už tuomečio mero pasiūlymą klausimą dėl garbės piliečio vardo suteikimo minėtiems dviems kretingiškiams išbraukti iš posėdžio dientvarkės pasisakė visi 24 tarybos nariai, susilaikė tik vienas.
Tąkart buvo nuspręsta prie šio klausimo sugrįžti jau sudarius komisiją. Deja, E. Giedrimo kandidatūra niekada nebebuvo persvarstyta.


Svarstymas įgijo politinį atspalvį
Vis dėlto J. Mažeika prasitarė, kad tuo laikotarpiu net toks, regis, visai nepolitinis Garbės piliečio vardo suteikimo klausimas kažkodėl buvo įgijęs ryškų politinį atspalvį.
„2009 m. pareiškus nepasitikėjimą merui V. Kubiliui, daugeliui pasipiktinimą sukėlė tai, kad vos po metų ar dviejų buvo pasiūlyta jam suteikti rajono Garbės piliečio vardą. Tada toks siūlymas buvo atmestas, o Garbės piliečio vardas suteiktas gerokai vėliau, tik 2014 metais.
Tačiau tais, 2011 metais, mes visai niekam nesuteikėme Garbės piliečio vardo. Rodos, kad netgi buvo ir trejų metų tarpas, kai to nedarėme“, – prisiminė ilgametis rajono politikas.
To laikotarpio taryboje Kultūros, sporto ir jaunimo reikalų komitetui vadovavusi Valerija Žalienė irgi neprisimena E. Giedrimo kandidatūros svarstymo.


„Iš tiesų tie dalykai yra labai jautrūs, nes svarstant kandidatūrą narpliojamas žmogus, jo gyvenimas, jo darbai. Tai esu patyrusi ir aš, todėl žinau, kaip tai skausmingai paliečia širdį, kai esi atmetamas.
Galbūt buvo ir politinių motyvų, bet aš tikrai nieko nežinau ir neprisimenu. Žinau tik tiek, kad mūsų komitetas turėjo patvirtinti jų kandidatūrą, bet juk turėjome tai padaryti ne tik mes, o visi komitetai“, – kalbėjo V. Žalienė.


Kultūrininkei gėda dėl politikų
„Jis buvo kaip karalius, tik be karūnos. Taip niekada ir neįvertintas rajono valdžios“, – neslėpdama apmaudo apie E. Giedrimą kalbėjo Kretingos mueziejaus direktorė ir klubo „Kretingos krašto ainiai“ pirmininko pavaduotoja Vida Kanapkienė, kuri klubo vardu dussyk ir teikė siūlymą deramai pagerbti architektą.
V. Kanapkienė sakė, kad savivaldybei ji buvo pateikusi ir visus reikalingus dokumentus, architekto biografiją bei jo darbų sąrašą.
„Iš tiesų ir nežinau, ar dar kartą teiksiu siūlymą, nes negi žmogui reikia numirti, kad įvertintum jo darbus? Mane net šiurpas krečia apie tai pagalvojus.
Man gėda dėl rajono politikų, kurie neįvertino Edmundo Giedrimo pastangų mūsų kraštui“, – kalbėjo klubo „Kretingos krašto ainiai“ pirmininko pavaduotoja.
Pašnekovė priminė reikšmingus architekto darbus Kretingai: „Jis suprojektavo beveik visą miestą, daugybę visuomeninės ir gyvenamosios paskirties pastatų. Kas nors kur nors „pirstelėjo“, ir jis jau – garbės pilietis. O šis žmogus tiek padarė, bet liko nepastebėtas“.
V. Kanapkienė sako, kad antrą kartą savivaldybei teikdama siūlymą E. Giedrimui suteikti Garbės piliečio vardą net neprasitarė architekto šeimai.
„Pirmą kartą pasakiau, kad ruošiu tam dokumentus, bet kai pasiūlymas buvo atmestas, buvo labai nemalonu. Jis pats nesiekė įvertinimo, bet neįsivaizduoju, kaip reikia jaustis žmogui, kai esi sumenkinamas.
Todėl ir nežinau, ar dabar, po jo mirties, dar sykį teikčiau tokį siūlymą. Reiktų atsiklausti šeimos, o gal jie nebenori pereiti viso to? Juk jeigu vėl atmes? Tai sukuria emocinį sunkumą.
Žmogus jau po žemėmis, ir nebesinori drumsti jo ramybės jokiais neigiamais dalykais“, – kalbėjo pašnekovė.

Kretingos rajono Garbės piliečio vardas suteikiamas Lietuvos Respublikos ir užsienio valstybių piliečiams už nuopelnus ginant Lietuvos laisvę ir Nepriklausomybę, pasižymėjusiems iškiliais darbais ir pasiekimais Kretingos rajono bendruomenei ūkio, verslo plėtros, sveikatos apsaugos, kultūros, meno, švietimo, sporto, labdaros ir rėmimo, publicistikos, nusikalstamumo prevencijos, aplinkosaugos, ilgalaikės visuomeninės veiklos ir kitose srityse, už kilnius poelgius bei Kretingos rajono vardo garsinimą šalyje ir pasaulyje.
Garbės piliečio vardas gali būti suteikiamas tiek gyvam, tiek mirusiam asmeniui. Suteikiant Garbės piliečio vardą mirusiam asmeniui, Garbės piliečio ženklas ir pažymėjimas įteikiami mirusiojo šeimai.
Siūlymą dėl Garbės piliečio vardo suteikimo gali teikti 1/3 Kretingos rajono savivaldybės tarybos narių, rajono Savivaldybės administracijos padaliniai, bendruomenės, visuomeninės organizacijos ir kiti juridiniai asmenys.
Siūlymas asmeniui suteikti Garbės piliečio vardą pateikiamas Kretingos rajono Garbės piliečio vardo suteikimo komisijai iki einamųjų metų balandžio 1 d. Kartu su siūlymu turi būti pateikta išsami informacija apie siūlomą kandidatą: gyvenimo aprašymas, darbų ir nuopelnų aprašymas bei asmens veiklą patvirtinanti dokumentinė medžiaga.
Iš viso Kretingos rajono garbės piliečio vardai suteikti 44 asmenims.

 1,529 peržiūrų (-a)

0% LikesVS
100% Dislikes