Nors Kretingos rajono kelių asfaltavimui skiriamų lėšų šiemet gali sumažėti, Savivaldybė tikisi, kad kelių atnaujinimo ir žvyrkelių rekonstrukcijos tempas nesulėtės.
Keliai sunkiasvorėms mašinoms nepritaikyti
Neseniai Automobilių kelių direkcijos paskelbta žinia Kretingos rajone bene labiausiai pradžiugino Kūlupėnų seniūnę Ritą Lubienę – šalies kelininkai šiemet numato asfaltuoti apie 14 kilometrų žvyrkelio Kulūpėnai – Darbėnai.
„Šis kelias mums yra labai svarbus. Abipus jo gyvena per 70 žmonių, ir jų vis daugėja, nes čia statomi nauji ir rekonstruojami senieji namai.
Vasarą žmonės dūsta nuo dulkių kamuolių. Be to, itin pavojingas ir nesaugus yra vienas ruožas, kuriame vis atsiranda duobės, kelininkai nespėja jo greideriuoti“, – kalbėjo seniūnė.
Anot jos, apie kelio atnaujinimą buvo kalbama jau beveik prieš dešimtmetį, 2011-aisiais. Tada net pagrindai buvo padėti. Tačiau tuomet tuo viskas ir baigėsi.
Kad kelias šiemet bus asfaltuojamas, seniūnė patikėjo pernai, kai buvo pradėti šio žvyrkelio rekonstrukcijos projektavimo darbai.
Kelias iš Kulūpėnų į Darbėnus bus asfaltuojamas iki 11,45 kilometro ir nuo 11,88 iki 14,669 kilometro. Be to, numatoma remontuoti tiltą per Šukupį.
Kūlupėnų seniūnė pasakojo, kad šio kelio pagrindai kažkada buvo padėti geri, bet juos metams bėgant išdaužė sunkiasvorės mašinos. Kol važiavo tik lengvieji automobiliai, situacija buvo normali.
Dabar juo rieda ir galinga žemdirbių technika, ir miškovežiai. Ir judėjimas yra labai didelis.
Atnaujinama bent po vieną gatvę
Pernai vietinės reikšmės kelių priežiūrai seniūnija gavo beveik 40 tūkstančių eurų. Iš jų keliams asfaltuoti, pasitarus su seniūnaičiais, buvo skirta 11,8 tūkst. eurų. Už juos Kūlupėnuose atnaujinta nusidėvėjusi Minijos gatvės danga.
Keliams žvyruoti panaudota 16,4 tūkst. eurų, greideriuoti – 6,7 tūkst., kelio atitvarams labai pavojinguose seniūnijos kelio ruožuose įrengti – 4,9 tūkst. eurų.
„Lėšos kelių priežiūrai kasmet mažėja. Pavyzdžiui, prieš penketą metų jų gavome 44 tūkstančius, o 2017 m. – jau beveik 8 tūkstančiais mažiau.
Nepaisant to, kiekvienais metais stengiamės atnaujinti bent po gabalėlį kelio: 2012 metais asfaltu padengta Muziejaus gatvė Nasrėnuose, 2014–2018 metais – Pievų, Vyšnių, Draugystės, Klevų gatvės Kūlupėnuose. Pernai Kelių direkcija Kūlupėnuose įrengė žiedinę sankryžą“, – patogesniu ir saugesniu eismu džiaugėsi seniūnė.
Šiems metams, kiek jai teko girdėti, rajonui lėšų bus skirta dar mažiau, tad teks suktis. Numatyta atnaujinti trijų prasčiausiai atrodančių Beržyno, Stoties ir Ateities gatvių atkarpas.
Kuri gatvė pasidengs asfaltu, spręs seniūnaičiai.
Sąraše – aštuoni rajono žvyrkeliai
Pagal 2018–2020 m. Lietuvos automobilių kelių direkcijos (LAKD) žvyrkelių asfaltavimo programą į asfaltuojamų kelių sąrašą Kretingos savivaldybėje pateko 8 žvyrkeliai.
Pagal šią programą Kretingos rajone jau išasfaltuotas 4,3 km ilgio ruožas į Budrius nuo Raguviškių kelio išsišakojimo į Budrių ir Baublių gyvenvietes, 0,5 km ruožas iki Nausodžio, 5,6 km ilgio žvyrkelio Šukė–Voveraičiai nuo pagrindinio kelio Kretinga–Kūlupėnai ir 2 km ilgio kelio Klaipėda–Triušiai–Kretinga ruožas nuo Klaipėdos rajono ribos iki Valėnų.
Žvyrkelių asfaltavimo darbai finansuojami Kelių priežiūros ir plėtros programos (KPPP) lėšomis.
Visi planuojami asfaltuoti žvyrkeliai yra Kelių direkcijos sudarytame prioritetiniame sąraše.
Žvyruoti keliai, kuriuose numatoma vykdyti asfaltavimo darbus, atrenkami pagal specialias metodikas atsižvelgiant į visuomenės poreikius, savivaldybių prašymus, eismo intensyvumo situaciją, gyventojų skaičių.
Taip pat įvertinama, ar numatomu asfaltuoti keliu kursuoja viešasis transportas, kiek automobilių per parą važiuoja šiuo metu ir kiek padidės eismo intensyvumas išasfaltavus žvyrkelį, ar bus patogiau pasiekti lankytinas vietas.
Teks verstis su mažesnėmis lėšomis
Kitą savaitę vyksiančiame Kretingos rajono savivaldybės tarybos posėdyje turėtų būti patvirtinta objektų eilė, pagal kurią darbai finansuojami iš šių metų LAKD Kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo lėšų vietinės reikšmės keliams tiesti, taisyti ir prižiūrėti bei savivaldybės biudžeto lėšų.
Pagal aprašą kaimiškųjų seniūnijų vietinės reikšmės kelių ir gatvių taisymo darbams skiriama 30,62 proc. gautų lėšų, kurios seniūnijose bus paskirstytos pagal inventorizuotų seniūnijose kelių ilgį ir gyventojų skaičių.
Kretingos miesto seniūnijai bus skirta 9,63 proc. nuo Programos lėšų, Salantų seniūnijai – 1,75 proc. lėšų.
Šiemet ketinamų pradėti ar baigti atnaujinti gatvių sąraše – Vilniaus gatvės ruožo rekonstrukcijos darbai; Savanorių, Teresiečių, Mėguvos gatvių ruožų rekonstrukcija, Rytų, Vilties gatvių Kretingoje, Jazminų ir Vingio gatvių Žalgirio seniūnijoje kapitalinis remontas; viaduko per geležinkelį Palangos gatvėje techninio projekto rengimas; Žaliosios gatvės Vydmantuose projektavimo ir kapitalinio remonto darbai; M. Daujoto progimnazijos automobilių stovėjimo aikštelės įrengimas ir kita.
Savivaldybės Vietinio ūkio ir turto valdymo skyriaus vedėjos Sigutės Jazbutienės duomenimis, pernai vietinės reikšmės keliams asfaltuoti, prižiūrėti ir rekonstruoti iš viso gauta beveik 2,2 mln. eurų.
Iš šių lėšų asfaltu padengta 1 kilometro Žalioji g. Rubuliuose, 1 km Užtvankos g. s/b „Žemaitija“ bei daugiau nei 1 km Kaimelio ir Sodininkų g. s/b „Akmena“.
Taip pat išasfaltuota per 300 metrų Laukų g. Laivių kaime, 160 m Taikos g. Salantuose, baigta asfaltuoti Aušros g. Kretingoje.
Pernai pradėti Rytų g. asfaltavimo darbai, kuriuos planuojama baigti šiais metais.
Nors lėšų vietinės reikšmės keliams asfaltuoti, prižiūrėti ir rekonstruoti LAKD šiems metams dar nėra paskyrusi, jau aišku, kad jų, palyginti su ankstesniais metais, savivaldybė gaus mažiau.
Kaip teigia LAKD, savivaldybės kelių priežiūrai ir plėtrai šįmet, palyginti su pernai, gali netekti nuo 30 iki 40 proc. skirtų lėšų.
„Seniūnijoms yra skiriamos taip vadinamos skaičiuojamosios lėšos, kurių pernai gauta 1 mln. 458 tūkst. eurų. Iki 42 proc. šių lėšų skiriama seniūnijos gatvėms žvyruoti, greideriuoti, duobėms lopyti, 58 proc. turi būti skirti kelių kapitaliniam remontui, rekonstrukcijai, naujoms gatvėms statyti.
Kadangi jau beveik aišku, jog bus gautas mažesnis finansavimas, seniūnijoms teks suktis su mažesne pinigų suma“, – sakė S. Jazbutienė.
Kiek lėšų šiemet galės skirti keliams greideriuoti, duobėms lopyti, kelio ženklams atnaujinti ir kitiems darbams seniūnai spręs kartu su seniūnaičiais.
Savivaldybė gatvių remontui ir rekonstrukcijai irgi gaus mažesnį finansavimą. Prioritetu, pasak vedėjos, liks Vilniaus gatvė, kurios rekonstrukcijos bendra vertė yra 4 mln. 138,3 tūkst. eurų. Iš jų savivaldybės dalis – daugiau nei 700 tūkst. eurų.
Kad darbams Vilniaus gatvėje bus uždegta žalia šviesa, patvirtino ir Administracijos direktorės pavaduotojas Povilas Černeckis.
„Norime, kad viskas greičiau prasidėtų ir baigtųsi. Nepatogumus kretingiškiams teks iškęsti apie pusmetį – pagal sutartį darbai turėtų prasidėti kovo 15-ąją, o baigtis rugsėjo pradžioje“, – sakė P. Černeckis.
Anot jo, šių metų planuose taip pat yra užbaigti pradėtas atnaujinti Savanorių g. prie Sporto komplekso, Teresiečių, Rytų gatves.
„Kiek tiksliai metams turėsime lėšų, paprastai paaiškėja kovo pabaigoje arba balandžio pradžioje.
Šiemet jas ketinama skirti anksčiau. Dėl to Tarybai pateikėme tvirtinti LAKD finansuojamų objektų sąrašą. Tuomet galėsim skelbti konkursus darbams atlikti“, – teigė P. Černeckis.
Lietuvoje visą kelių tinklą prižiūri du valdytojai: valstybinės reikšmės keliais rūpinasi Lietuvos automobilių kelių direkcija, vietinės reikšmės viešaisiais keliais – savivaldybės.
LAKD duomenimis, pagal 2018–2020 m. kelių asfaltavimo programą per trejus metus valstybinės reikšmės kelių su žvyro danga ruožai buvo asfaltuojami daugiau nei pusšimtyje šalies rajonų. Iki šių metų pabaigos asfaltas turi būti nulietas 1654 kilometrų ruože.
2015–2016 m. šalyje išasfaltuoti 136 kilometrai kelių, 2017–2018 m. – 713 km.
Kretingos rajone vietinės reikšmės kelių ilgis yra 900,6 km, iš jų asfaltuoti tik 145,3 km.
Bendrai valstybinės ir vietinės reikšmės žvyrkelių asfaltavimui Vyriausybė šiemet numato skirti 110 milijonų eurų tikslinį finansavimą. Tai yra beveik tiek pat, kaip ir pernai, kai buvo skirta 109,345 mln. eurų.
4,070 peržiūrų (-a)