Vyskupo Motiejaus Valančiaus gimtinės muziejuje Nasrėnuose nuo šiol bus saugomas atkurtas Žemaičių vyskupo ir rašytojo herbinis antspaudas bei jo liudijimas. Juos Lietuvos valstybės atkūrimo dieną Kretingos kultūros centre iškilmingos ceremonijos metu perdavė atkurto herbo autorius, kraštietis Paulius Vaniuchinas.
Dvasininkų herbų registre bus pirmas
Vilniuje šiuo metu gyvenantis buvęs salantiškis, šio krašto tyrinėtojas, Lietuvos genealogijos ir heraldikos draugijos kancleris 42-ejų Paulius Vaniuchinas pasakojo, kad mintis imtis atkurti M. Valančiaus herbinį antspaudą kilo pernai, kai draugijos Dokumentų priėmimo, patikros ir heraldikos komisija, kurios pirmininkas jis yra, įsteigė atskirą Lietuvos dvasininkų herbų registrą.
„Tokie registrai yra visame pasaulyje, Lietuva jo dar neturėjo. Kadangi esu iš Salantų krašto, su M. Valančiumi dar ir giminystės ryšiais susijęs, labai norėjau, kad jis į registrą būtų įtrauktas pirmasis.
Juo labiau, kad praėjusius, 2019-uosius, metus Seimas buvo paskelbęs Žemaitijos metais. Be to, sukako 170 metų, kai M. Valančius buvo paskirtas Žemaičių vyskupu.
O pristatyti ir perduoti atkurtą iškilaus vyskupo herbą Vasario 16-ąją, kuri yra ir jo gimimo diena, manau, yra labai graži ir tinkama proga“, – kalbėjo P. Vaniuchinas.
Turėjo giminės paveldėtus laiškus
Labai vargti ieškant herbo pavyzdžio nereikėjo, nes jį jau buvo matęs anksčiau – turėjo paties M. Valančiaus pasirašytus laiškus, adresuotus tuomečiam Salantų parapijos klebonui Kazimierui Bielskiui.
Du laiškai rašyti ir išsiųsti 1873-iaisiais, o trečiasis – paskutiniais vyskupo gyvenimo metais – 1875-aisiais. Visus tris autentiškus M. Valančiaus parašytus laiškus su vyskupo herbiniu antspaudu ir jo parašu P. Vaniuchinas dovanojo Kretingos muziejui, kuris iki šiol tokių laiškų neturėjo.
„Šie laiškai, kurių vienas su Valančiaus herbiniu antspaudu, yra giminės paveldėti laiškai. Su Motiejumi Valančiumi esu susietas tolimais giminystės ryšiais ir pagal tėvo, ir pagal motinos liniją. Mano mamos trečios kartos prosenelė buvo Valančiutė, o tėvo prosenelis visiems išdidžiai sakydavo, kad „mūsa diedė vyskups“.
Norėjau surasti daugiau duomenų, įsitikinti, kad tai yra būtent tas herbas. Dokumentų su Valančiaus herbiniu antspaudu radau Vilniaus universiteto bibliotekos Rankraščių skyriuje, kitą kopiją gavau Žemaičių vyskupystės muziejuje Varniuose. Pagelbėjo ir privatūs kolekcininkai.
Be to, važiavome į Kauno arkikatedrą baziliką, kur yra Žemaičių vyskupo M. Valančiaus sostas, ten irgi yra herbas. Bet jis kitoks nei naudojo antspauduose“, – paieškų kelius atskleidė P. Vaniuchinas.
Didžiausias galvosūkis – herbe esantis kirvis
Techninį M. Valančiaus herbo atkūrimo darbą jam padėjo atlikti dailininkas Žydrūnas Strumila, o kiekviename etape konsultavo mokslų daktaras, ilgametis Lietuvos heraldikos komisijos pirmininkas, Lietuvos heraldikos tėvas Edmundas Antanas Rimša, heraldikos specialistas Arvydas Stanislavas Každailis ir dr. Gabrielė Jasiūnienė.
„Derinome ir dydžius, ir spalvas. Didžiausia mįslė – kodėl vyskupo herbe atsirado kirvis, kokios jis buvo spalvos – auksinis ar sidabrinis. Gal tolesnėje ateityje, atlikus kokį tyrimą, tai paaiškės.
Pagal Lietuvos heraldikos paveldą kirvis buvo sidabrinis, tai toks jis herbe ir paliktas“, – aiškino P. Vaniuchinas.
Anot jo, herbas bajoriškas, nors niekam ne paslaptis, kad M. Valančius iš tikrųjų pagal kilmę nebuvo bajoras, dokumentai buvo suklastoti.
Įdomi ir dar viena detalė: Salantų klebonas Kazimieras Bielskis, kuriam M. Valančius rašė laiškus, minimas jo apysakoje „Palangos Juzė“. Klebonas sakė pamokslą miestelyje, kurį pagrindinis herojus Juzė iš Palangos pasakoja aplankęs trečiąjį vakarą.
Įteikė M. Valančiaus atminimo medalį
Nuo 2016 metų Vasario 16-ąją kasmet įteikiamas ir Kretingos rajono savivaldybės tarybos įsteigtas Žemaičių vyskupo Motiejaus Valančiaus atminimo medalis.
Juo apdovanojama siekiant skatinti visuomenę reikšti ir įgyvendinti pozityvias idėjas, brandinančias visuomenės pilietiškumą, tautinę savimonę ir kultūrinį sąmoningumą.
Taip jau sutapo, kad šiais metais atminimo medalis už krikščioniškosios kultūros ir dvasinių vertybių puoselėjimą bei sklaidą įteiktas per tradicinius M. Valančiaus skaitymus Nasrėnuose į patį vyskupą įsikūnijančiam Klaipėdos universiteto profesoriui, teatrologui, vyskupo M. Valančiaus premijos laureatui Petrui Bielskiui.
Žemaičių vyskupo
Motiejaus Valančiaus
(1801–1849–1875) herbas
Herbo raudoname lauke – sidabrinis kovos kirvis, atsuktas ašmenimis į dešinę. Virš skydo – auksinė trijų lapų karūna su dviem baltais perlais. Į karūną įkirstas toks pat kirvis, kaip ir skyde. Virš jų – žalia vyskupo skrybėlė su žaliomis virvelėmis ir po dešimt žalių kutų abiejose pusėse.
Už skydo, karūnos dešinėje – sidabrinė mitra su auksiniu riterišku kryžiumi, kairėje – sidabrinis pastoralas, kurio spiralė auksinė. Mitros kraštai ir papuošimai auksiniai. Po skydu ant auksinės grandinės kabo auksinis kryžius.
Herbas LGHD Dvasininkų herbų registre patvirtintas ir įregistruotas 2019 m. gruodžio 30 d., registro Nr. DK – 1.
Atkurto herbo autoriai – Žydrūnas Strumila, Paulius Vaniuchinas; konsultantai – dr. Edmundas Antanas Rimša, Arvydas Stanislavas Každailis, dr. Gabrielė Jasiūnienė.
2,268 peržiūrų (-a)