Karantino metu rajono gyventojai kiemus tvarkėsi iš peties: šakų ir žolės komunalininkai surinko ir išvežė daugiau nei tūkstantį tonų.

Daugiau nei du mėnesius besitęsiantis karantinas ne vieną paskatino atsiradusį laisvą laiką išnaudoti prasmingai: susitvarkyti kiemus, išsikuopti garažus ir sandėliukus ar net atnaujinti namus. Kad būtent tokios veiklos kretingiškiai rimtai ir ėmėsi, liudija atliekų tvarkytojų surinktų ir išvežtų atliekų kiekiai. Deja, nemažai jų atsidūrė ir miškuose.

Šakas surenka tonomis

Bendrovės „Kretingos komunalininkas“ Komunalinių atliekų tvarkymo skyriaus vyriausioji vadybininkė Asta Veisienė sakė, jog mišrių atliekų konteineriai mieste ištuštinami kasdien, tad ar padaugėjo šių atliekų karantino metu, nelabai jaučiama. Tačiau išvežti prie daugiabučių stovinčių vadinamųjų „varpelių“, kurie skirti plastikui, popieriui ir stiklui rūšiuoti, važiuota dažniau.

„Mišrių komunalinių atliekų per mėnesį vidutiniškai išvežama apie 1100 tonų, vasarą – apie 1200 tonų, žiemos mėnesiais – apie 900 tonų. Karantino metu mišrų atliekų skaičius išliko panašus, kaip įprastai pavasario mėnesiais – apie 1100 tonų. O štai „varpelius“, kurių rajone yra 58 (mieste – 26) aptarnauti teko dažniau. Jie paprastai pavasarį, kaip ir žiemą bei rudenį, ištuštinami 2 kartus per mėnesį, bet karantino metu jų išvežti  teko važiuoti 3–4 kartus“, – pasakojo A. Veisienė.

Kad žmonės laisvą laiką itin išnaudojo tvarkydami gyvenamąją aplinką, liudija surinktų ir išvežtų šakų bei žolės kiekiai. Krūvos po genėjimo atlikusių medžių ar krūmų šakų prie gyvenamųjų namų pūpsojo jau kovo pabaigoje.

Tiesa, mieste surinktų žaliųjų atliekų skaičius, palyginti su pernai, pasak A. Veisienės, net sumažėjo: pavyzdžiui, 2019-ųjų balandį šakų ir žolės išvežta apie 450 tonų, šiemet – apie 400 tonų.

Tuo metu kitų rajono vietovių gyventojai tvarkėsi iš peties: „Šakų ir žolės tiek, kad pagal nustatytą grafiką nebespėjame vežti. Vien iš Padvarių šias atliekas rinkome dvi dienas“, – sakė „Kretingos komunalininko“ darbuotoja.   

Anot jos, nors galutinių duomenų, kiek iš viso šį pavasarį bus surinkta žaliųjų atliekų, dar neturima, aišku, kad jų bus daugiau nei ankstesniais metais. 2018-ųjų pavasarį šakų ir žolės rajone buvo surinkta 885 tonos, pernai – 965 tonos. 

Kaip vežė, taip ir toliau veža

 Aplinkos apsaugos departamento Klaipėdos valdybos Kretingos aplinkos apsaugos inspekcija dėl aplinkos teršimo pranešimų šiemet jau sulaukė daugiau nei pusės tiek, kiek pernai per visus metus.

Inspekcijos viršininkas Ričardas Kašėta sakė, jog praėjusiais metais apie neleistinose vietose išmestas atliekas sulaukta 178 pranešimų, šiemet – jau 102.

Vis dar yra gyventojų, kurie atliekas, padangas veža ir iškrato miškuose, pamiškėse, palaukėse.

„Kaip nedori žmonės vežė atliekas į mišką, taip ir toliau veža. Pasitvirtino net 78 pranešimai apie neleistinose vietose paliktas ar netinkamai tvarkomas atliekas, automobilių padangas. Bėda ta, kad pažeidėją labai sunku nustatyti, nebent jis palieka „įkalčių“, pavyzdžiui, dokumentų ar laiškų su pavarde ir adresu. Tik tada yra galimybė atsekti, kas atliekas neleistinoje vietoje paliko. Tačiau vien iš nurodyto automobilio numerio raidžių šiukšlintojo identifikuoti neįmanoma. Pavyzdžiui, neseniai paskambinusi moteris sakė mačiusi, kaip prie kapinių konteinerių buvo paliktos padangos, tačiau ji įsiminusi tik tris jas atvežusios mašinos numerio raides. Faktas pasitvirtino, tačiau vien iš raidžių pažeidėjo juk nenustatysi“, – pasakojo R. Kašėta.

Ragina būti atsakingais

Anot pašnekovo, miškuose ar pamiškėse atliekas išverčiantys piktavaliai padaro žalą ne vien gamtai, bet ir kitam žmogui, nes pareiga prišiukšlintą plotą sutvarkyti tenka žemės sklypo, kuriame jos buvo paliktos, savininkui.   

„Jeigu atliekos randamos privačiam žmogui priklausančiame sklype,  jis ir yra atsakingas už tų šiukšlių surinkimą ir išvežimą. Ir mokėti turi iš savo kišenės. Jam rašomas privalomasis nurodymas. Jeigu savininkas atliekų nesutvarko, gali būti nubaustas už nurodymo nevykdymą“, – įspėjo R. Kašėta.

Jis paminėjo, jog savo teritorijoje „rasti“ paliktas kažkieno išpiltas atliekas galima labai greitai. Galioja „taisyklė“, jog šiukšlės traukia šiukšles – prie nedidelės jų krūvelės per keletą dienų gali atsirasti ir didelė krūva.

„Buvo atvejis, kai Kretingoje, prie Melioratorių gatvėje esančių garažų, kažkas išmetė kelias padangas. Per mėnesį jų kalnas išaugo toks, kad visos į vieną mašiną netilpo. Arba viename apleistame sklype, kurio savininkas nenaudojo, buvo palikti keli maišai su šiukšlėmis. Netrukus čia jau buvo krūvos įvairiausių atliekų“, – pasakojo aplinkosaugininkas.

Jis ragina žmones būti atsakingais ir atliekų bei senų padangų nevežti į mišką ar palaukes, o pristatyti į tam skirtas vietas. Pamačius krūvą šiukšlių neleistinoje vietoje reikėtų skambinti aplinkosaugininkams arba tel. 112. 

Už miške paliktas atliekas šiukšlintojų laukia administracinės baudos. Priklausomai nuo jų kiekio ir nuo to, ar atliekos yra pavojingos ar ne, Administracinių nusižengimų kodekse numatytos nuobaudos prasideda nuo įspėjimo arba baudų nuo 30 iki 90 eurų ir gali siekti kelis tūkstančius. 

Įleidžiama po vieną

Kadangi tvarkant namus ar kiemus daugėja didelių atliekų, gyventojai ir patys jas veža į tokių atliekų surinkimo aikšteles.

Kretingiškių, karantino metu atvežusių atliekas į  Ankštakiuoe esančią Kretingos didžiųjų atliekų, antrinių žaliavų, buityje susidarančių pavojingų atliekų surinkimo ir žaliųjų atliekų kompostavimo aikštelę, skaičius smarkiai nekito. 

Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centro Ekologinės infrastruktūros administravimo skyriaus viršininkės Ramunės Šličienės duomenimis, per mėnesį į aikštelę atvežama apie 300 tonų įvairių atliekų, didžiąją jų dalį sudaro biologiškai skaidžios (žaliosios) atliekos. Gyventojai dažniausiai atveža statybines atliekas, padangas, baldus, o rajoną aptarnaujantis „Kretingos komunalininkas“ čia pristato surinktas žaliąsias atliekas.

Pernai kovo-balandžio mėnesiais į aikštelę buvo atvežta 766 tonos atliekų, iš kurių 619 tonų sudarė biologiškai skaidžios (žaliosios) medžiagos,  šiemet per tą patį laikotarpį pristatyta 769 tonos atliekų, iš kurių 662 tonos – biologiškai skaidžios.

„Žmonių, atvežusių atliekas iki karantino ir jo metu, skaičius kito nežymiai, tik ilgiau truko pats priėmimo procesas – į teritoriją buvo įleidžiama po vieną transporto priemonę ir vieną asmenį, kuris privalėjo dėvėti apsauginę kaukę, mūvėti pirštines, laikytis saugios distancijos. Šios saugumo priemonės aikštelėje taikomos ir toliau, kol galioja Vyriausybės paskelbtas karantinas“, – sakė R. Šličienė.

Tiek karantino metu, tiek dabar, jau sušvelninus jo sąlygas, atliekos aikštelėje priimamos įprasta tvarka. Vienas Kretingos rajono gyventojas gali atvežti 250 kilogramų statybinių atliekų, ne daugiau kaip 5 naudotas lengvojo automobilio padangas, po 10 kilogramų pavojingų buities atliekų: dažų, ploviklių, rūgščių, šarmų, dervų, klijų. 

Atliekos su asbestu nepriimamos.

 2,372 peržiūrų (-a)

50% LikesVS
50% Dislikes