Kretingos muziejus kviečia apžiūrėti tautinių juostų ir rankšluosčių parodą.
Lietuvos rekordininkai, darbėniškiai tekstilininkai Daiva ir Arūnas Dudėnai ketvirtadienį Kretingos muziejuje pristatė 10 metų kolekcionuojamas tautines juostas bei rankšluosčius.
Į šilumą ir jaukumu dvelkiančią parodą „Spalvų dermė juostose ir rankšluosčiuose“susirinkę parodos autorių artimieji negailėjo pagyrimų ir padėkų. Fortepiono garsais muzikinį foną renginiui dovanojo kūrėjų dukra Beatričė. Parodoje esti apie 700 eksponatų ir visi jie savaip traukia. Vieni spalvomis, kiti – raštais, bet visi – savo istorija. Nežinant kiekvieno eksponato istorijos, tai – tik akiai mielas išmarginimas.
Šiose juostose slypi visos mūsų tautos istorija. Jose įausti žodžiai, palinkėjimai, inicialai, svarbios datos, atminimai. Jose matome ir išaustą Vinco Kudirkos Tautišką giesmę, Maironio „Lietuva brangi“, netgi – prezidento Antano Smetonos karikatūrą.
Darbėnuose
gyvenantys Daiva ir Arūnas 2020 m. tapo Lietuvos rekordininkais. Tai patvirtino
agentūra „Factum“.
Parodą
Kretingos muziejuje bus galima aplankyti iki liepos 13 dienos.
Laikui bėgant buvo vis daug investuojama į gamybą, tad juostos imtos gaminti ir fabrikuose. Greitai rankų darbo juostos ir rankšluosčiai tapo labai reti. Nuotraukoje matome Palangos herbu pažymėtą fabrike išaustą juostą. Darbėniškių kolekcijoje – ir išausta Vinco Kudirkos “Tautiška giesmė”.Ši juosta – iš 1923 m. pradėjusio kunigauti” Jono Gudausko kraičio. Ne atsitiktinai audinio kraštas dailintas Bibliniu motyvu – vynuogių kekėmis. Savo kolekcijoje Dudėnai priglaudė ir mėgėjišką dvejų metų senumo juostą, kurios kilmę išduoda rašto paprastumas ir nelygumai.
Štai taip atrodė juostų etiketės, nurodančios, kaip gaminį prižiūrėti. Juostos būdavo audžiamos iš natūralaus, vėliau – balinto lino, dar vėliau linas buvo maišomas, išgaunant subtilesnius raštus ir skirtingus baltus, pilkšvus atspalvius. Ryškios spalvos buvo išgaunamos iš natūralių, neblunkančių gamtinių dažų – iš įvairių augalų sulčių, pavyzdžiui, burokėlių, samanų.