Štai taip Kretingos muziejus atrodo šiandien, minėdamas 85-erių metų sukaktį. Autorės nuotr.

Jubiliejinę 85-erių metų sukaktį Kretingos muziejus pasitinka sumušęs bilietų pardavimo rekordus. Per pirmąją liepos savaitę viena garsiausių miesto kultūros įstaigų surinko pajamų daugiau nei įprastai nesurenka net per tris!
Uždirbo kone triskart daugiau
Gausus lankytojų būrys Kretingos muziejui per praėjusią savaitę leido uždirbti apie 7000 eurų, kai įprastai savaitės uždarbis tesiekia 2000 eurų, daugių daugiausiai – 3000 eurų.


Lankytojai iš visos Lietuvos ir kaimyninės Latvijos plūste plūdo į muziejų. Turistų neatgrasė net šalia muziejaus intensyviai vykdomi Vilniaus g. rekonstrukcijos darbai ir dėl jų apsunkintas patekimas į įstaigą.
Nuo 1980 m. muziejui vadovaujanti Vida Kanapkienė džiaugėsi, kad šie rekordiniai savaitės pardavimai padėjo užkamšyti įstaigos biudžeto skyles, neišvengiamai atsiradusias dėl tris mėnesius visoje Lietuvoje trukusio karantino.
„Neturėję lankytojų praradome apie 24 tūkst. eurų, todėl teko sustabdyti daugelį projektų. Nepertraukiamai vyko tik istorinės verandos remontas ir parko priežiūra“, – pasakojo direktorė.
Jubiliejų pažymėjo koronavirusas
„Šiek tiek apmaudu, kad šie jubiliejiniai metai sutapo su COVID-19 pandemija, dėl ko turėjome priverstinį stabtelėjimą. Juk mūsų muziejinė veikla finansuojama iš surinktų lėšų už parduotus bilietus. Todėl iki šiol „Mergaitės su skėčiu“ fontanas neveikia, bet ketvirtadienį jį jau pradėjome remontuoti. Tikimės, kad po savaitės fontaną jau galėsime paleisti“, – kalbėjo V. Kanapkienė.


Tačiau pirmosios liepos savaitės pardavimai įstaigai padėjo panaikinti pirmojo pusmečio pajamų minusą.
Taigi, koronavirusas atėmė pinigus, bet tas pats koronavirusas juos su trenksmu ir sugrąžino. Ir, regis, muziejui padės ne tik išlyginti balansą, bet ir uždirbti.

1996 m. liepos 20 d. „Švyturio“ laikraštyje paskelbtoje nuotraukoje įamžintas liepos 17 d. Kretingoje viešėjęs Kretingos dvaro savininko Juozo Tiškevičiaus anūkas grafas Alfredas Tiškevičius (antras iš kairės) su žmona Uršule, muziejaus direktore Vida Kanapkiene ir muziejaus skyriaus vedėju Juliumi Kanarsku. Jono Šimkaus nuotr.

„Juk dabar lietuviai niekur nevažiuoja – tai labai jaučiame. Žinoma, mums padėjo ir vėsus oras, lietus, kai žmonės negalėjo ilsėtis gamtoje“, – sakė pašnekovė.
Trukdo tik Vilniaus gatvės rekonstrukcija
O jei ne Vilniaus g. remontas, tikėtina, lankytojų būtų net daugiau.
„Tas remontas mums labai kliudo, bet suprantame, kad tai – tik laikinas nepatogumas“, – kalbėjo ilgametė muziejaus vadovė.


V. Kanapkienės teigimu, muziejaus svečiai skrupulingai dezinfekuoja rankas. Dezinfekantų muziejuje netrūksta.

„Mūsų lankytojas yra išprusęs, atsargus, saugo save ir kitus“, – gražiais pastebėjimais apie savo vadovaujamos įstaigos klientus dalijosi direktorė.
Šiuo metu muziejuje vyksta ne tik verandos atnaujinimo darbai, bet ir rengiamas žiemos sodo oranžerijos renovacijos techninis projektas, pritaikant ją neįgaliesiems. Projektas planuojamas baigti iki rugpjūčio 15 dienos.
Dėl koronaviruso pandemijos muziejus jubiliejinius renginius nukėlė į spalio mėnesį.

Muziejaus istorijos pradžia – du mažyčiai kambarėliai

  • Muziejaus įkūrimo idėją subrandino ir įgyvendino aktyvus visuomenininkas, pedagogas Juozas Žilvitis.
  • Jo iniciatyva 1935 m. vasario 8 d. įsteigtas, o liepos 12 d. miesto savivaldybės pastato dviejuose nedideliuose kambariuose Viešojoje aikštėje įkurtas muziejus.
  • 1936 m. pradžioje muziejus perkeltas į Kęstučio gatvėje iš miesto tarybos nario, ūkininko Antano Vilko išsinuomotą pastatą, kuriame iki Pirmojo pasaulinio karo veikė Rusijos imperijos sienos sargybos Gargždų brigados ginklų remonto dirbtuvės.
Kretingos kraštotyros muziejaus liaudies meno ir namų apyvokos daiktų ekspozicijos fragmentas senajame muziejaus pastate Kęstučio gatvėje. Nežinomas fotografas, XX a. 7 deš. pab. – XX a. 8 deš. pr. Kretingos muziejaus archyvas.
  • Tuo metu muziejui vadovavo mokytojas Viktoras Lingys.
  • Karo metais muziejus buvo uždarytas, bet jį saugojo vienas etatinis sargas ir grupė pedagogų – nemokamai. 
  • Karui pasibaigus, nuo 1945 iki 1949 m. muziejui vadovavo inžinierius, kraštotyrininkas Ignas Jablonskis, suremontavęs per karą apleistą muziejaus pastatą, įrengęs eksponatų saugyklą, paruošęs pirmąsias ekspozicijas.
  • 1960-1975 m. muziejui vadovavo Juozas Mickevičius vardu. Jam vadovaujant buvo atidaryti du muziejaus filialai: Dimitravo – 1964 m. ir M. Valančiaus memorialinis muziejus – 1969 m.
  • 1977 m. muziejus persikėlė į restauruotas vienuolyno patalpas.
Pirmasis pranciškonų vizitas 1989 m. balandžio 6 d. vienuolyno pastate veikusiame Kretingos kraštotyros muziejuje. Svečiai muziejaus 2-oje salėje. Priekiniame plane iš kairės į dešinę: kunigas pranciškonas Sigitas Jurčys, išeivijos lietuvių vyskupas, Kretingos muziejaus archyvas.
  • 1985 m. birželį pirmame vienuolyno aukšte įrengta stacionari ekspozicija „Mūsų krašto istorija nuo seniausių laikų iki šiandienos“, užėmusi 784,9 kv. m plotą.
  • 1989 m. gegužę vienuolyno antrajame aukšte duris lankytojams atvėrė nauja ekspozicija „Senasis liaudies menas“ (334,42 kv. m).
  • 1985-1989 m. muziejuje pradėti organizuoti muzikos ir poezijos vakarai, susitikimai su kultūros veikėjais, klasikinės muzikos koncertai.
  • 1986 m. prie muziejaus susikūrė folklorinis ansamblis „Volungėlė“.
  • Nuo 1980 m. muziejui vadovauja Vida Kanapkienė.
Pirmasis pranciškonų vizitas vienuolyno pastate veikusiame Kretingos kraštotyros muziejuje. Svečiai muziejaus 2-oje salėj. Pirmame plane kairėje – kunigas pranciškonas Sigitas Jurčys, viduryje – išeivijos vyskupas, pranciškonas Paulius Baltakis, dešinėje – muziejaus ikitarybinio skyriaus vedėjas Donatas Butkus. Kairiajame kampe stovi bažnyčios zakristijonas Antanas Puškorius. Antano Lūžos nuotr., 1989-04-06. Kretingos muziejaus archyvas.
  • Lietuvai atkūrus valstybingumą, vienuolynas grąžintas pranciškonams, o Kretingos muziejų nutarta iškeldinti į Tiškevičių rūmus.
  • 1990-1991 m. buvo ypač sudėtingi ir sunkūs. Tuo laikotarpiu muziejus neteko ne tik pagrindinių ekspozicijų, bet ir filialų, kuriuos 1991 m. rajono valdyba perdavė apylinkėms, fondų saugyklų, kurios buvo įrengtos religinėms bendruomenėms priklausančiuose pastatuose.
  • 1992 m. muziejus persikėlė į buvusius grafų Tiškevičių rūmus.
  • 1994 m. gruodį atidarytos trys ekspozicijos „Dvarų kultūra“ salės ir dvi salės, skirtos senajam liaudies menui, pertvarkyta unikali gamtos skyriaus ekspozicija.
  • Nuo 2009 m. įgyvendinamas projektas „Kretingos dvaro sodybos paminklinių pastatų renovacija ir pritaikymas turizmui”. Inicijuota daug projektų Dvaro pastatų avarinei būklei likviduoti, juos restauruoti bei pritaikyti muziejinei – turizmo funkcijai.
  • Iš viso renovuoti 5 paminkliniai pastatai, atidarytos 6 naujos ekspozicijos: dvaro istorijos ir kultūros ekspozicija, archeologijos ekspozicija „Kretingos krašto priešistorė“, numizmatikos  ekspozicija, žiemos sodas, etnografijos ekspozicija „Saulės ratu“ bei ekspozicija, skirta Kretingos krašto istorijai.
  • Kretingos dvaro istoriniame parke įrengtos 3 lauko ekspozicijos: dvaro parke – Astronominis kalendorius su Saulės laikrodžiu, rūmų kieme – „Atminties takas” bei ūkvedžio namo kieme skulptoriaus Stasio Budrikio (Skuodo rajono Lenkimų kaimo) iš akmens sukurtos skulptūros „Trimituojantis angelas“, „Rūpintojėlis“ ir „Stogastulpis“, skirtos pirmiesiems muziejaus vadovams.
  • Nuo 2013 m. veikia Tradicinių amatų centras, kuriame lankytojams siūlomos įvairios edukacinės programos.

 2,856 peržiūrų (-a)

100% LikesVS
0% Dislikes