Seniausi gimnazijos pedagogai, dirbantys nuo pirmųjų metų: informacinių technologijų mokytojas Zenonas Vičiulis, kūno kultūros mokytojas Vidmantas Lapinskas, lietuvių kalbos mokytoja Milda Šukienė, matematikos mokytoja Genovaitė Markuvienė.

1980 m. rugsėjo 1-ąją Kretingoje pirmuosius mokinius pasitiko nauja ugdymo įstaiga, tada – 3-ioji vidurinė mokykla, šiandien – Jurgio Pabrėžos universitetinė gimnazija. Tie keturiasdešimt metų mokyklos gyvenime – tai kaitos ir savojo kelio ieškojimo laikas, sutapęs su valstybės gyvenimo ir švietimo pokyčiais.

Vartydami 40 gimnazijos dienoraščio albumų, prisimename įsimintiniausias mokyklos gyvenimo akimirkas:

1980 m. dedami naujos mokyklos Kretingoje pamatai.

1980 m. rugsėjo 1-oji – 3-iosios vidurinės mokyklos veiklos pradžia;
1991-1992 m. įvestos tiksliųjų ir humanitarinių mokslų klasės;
1993 m. suteikta teisė atidaryti humanitarinio ir realinio profilio pirmąsias gimnazijos klases;
1994 m. mokykla pavadinta Jurgio Pabrėžos vardu;
1997 m. rugsėjo 1 d. ŠMM mokyklai suteikia gimnazijos statusą;
2012 m. mokykla tampa keturmete gimnazija;
2013 m. rugsėjo 1 d. pavadinta Kretingos Jurgio Pabrėžos universitetine gimnazija.

Tai tik datos ir įvykiai. O už jų – šimtų mokinių, mokytojų gyvenimai, svajonės, laimėjimai ir negailestinga realybė…
Pirmuosius aštuonerius metus mokyklai vadovavo direktorė Angonita Blagnienė. Jai rūpėjo mokykla ir mokiniai, mokytojai ir net jų vaikai. Kartu su vyru Eduardu Blagniu jie rūpinosi mokyklos materialine baze, apsodino mokyklą medeliais ne bet kaip, kad medžiai ,,kalbėtų“: šalia eglės sodino ąžuolą, uosį, beržą ir drebulę, kaip pasakoje ,,Eglė žalčių karalienė“.
Anot senbuvių, dirbančių nuo mokyklos įkūrimo pradžios (tokių likę vos keli – Milda Šukienė, Genovaitė Markuvienė, Vidmantas Lapinskas, Zenonas Vičiulis) nepamirštama įkurtuvių vasara, kai buvo įrengiami kabinetai, sporto salė ir kai entuziastingai padėjo būsimų mokinių tėvai. Vos prasidėjus mokslo metams, naujoje mokykloje lankėsi Kretingos rajono svečiai, kuriuos mokiniai, pasipuošę tautiniais rūbais, sutikdavo ,,Kepurine“…

Mokykla garsėjo tautinių šokių kolektyvais
Vyko draugystės festivaliai su ukrainiečiais, baltarusiais, latviais… Mokykla tuomet garsėjo puikiais tautinių šokių kolektyvais, kuriems vadovavo mokytoja a. a. Ligija Vaičiulėnienė. Net visi mokytojai dalyvavo rajono mokytojų meno kolektyvų saviveiklos apžiūroje: bebalsiai dainavo, nemokantys šokti šoko.
Nepamirštami tradiciniai karnavalai, šimtadieniai, kuriuose vaidino ne tik mokiniai, bet ir mokytojai. Kartą buvo ,,sudaryta“ net nauja klasė: mokinės-mokytojos vilkėjo senas rudas mokyklines uniformas su baltomis apykaklaitėmis, mokyklinę mergaitės uniformą apsivilko ir peruku pasipuošė jaunas mokytojas a. a. Andrius Trakys, o pavaduotojas Kajus Garška vaidino neklaužadą, atėjusį į šokius…
1988 – 1989 mokslo metais mokyklai vadovavo Pranas Stukanas. Tada Lietuvoje prasidėjo Sąjūdis. Su pokyčiais šalyje prasidėjo pertvarka ir mokykloje: planuojama įgyvendinti M. Lukšienės Tautinės mokyklos koncepcija. Atsisakyta iš ,,aukščiau nuleistų“ veiklų – mankštos prieš pamokas, sukarintų žygio dainos ir rikiuotės konkursų, mokyklų eitynių su degančiais ugnies fakelais per Mirusiųjų dieną.

Neskaičiavo nei darbo valandų, nei pinigų
Niekas tada neskaičiavo nei darbo valandų, nei pinigų. Po pamokų ir atostogų metu visi puošė mokyklą: vieni remontavo savo lėšomis kabinetus ir sporto salę, kiti siuvo užuolaidas aktų salei, scenai, kabinetų ir koridorių langams. Mokytoja Virginija Mačiulskienė prisimena: ,,Geri buvo metai! Ir mes ,,valdžią vertėme”! Mūsų Staselė Povilaitienė dėl to ir nukentėjo. Mat buvo per mokytojų Sąjūdžio konferenciją „išstumta“ pasakyti kalbą prieš valdžią.“

Lietuvių kalbos mokytoja Milda Šukienė su savo auklėtiniais penktokais. 1995-1996 mokslo metai.

Po metų direktoriumi išrinktas fizikas Kajus Garška. Šis pedagogas – pavyzdys mokytojams ir mokiniams – mokykla rūpinosi kaip savo namais. Jam direktoriaujant šalyje prasidėjo mokyklų pertvarka. Naujovės atėjo ir į mūsų įstaigą. Po ilgų pasitarimų ir diskusijų su rajono valdžia nutarta kurti gimnaziją. Daugybė individualių programų parašyta, ne vienas ir ne du patikrinimai ištverti. O kiek kartų į ministeriją važiuota, kažin ar kas besuskaičiuotų.
Dienoraštis pasakoja, kad K. Garškai 1993 m. – patys įsimintiniausi: ŠMM kolegijos posėdyje Kretingos 3-iajai vidurinei mokyklai leista atidaryti humanitarinio ir realinio profilio pirmąsias gimnazijos klases (tais metais Lietuvoje tebuvo tik penkios gimnazijos).

Buvusi mokinė Rosita Garškaitė prisimena: ,, Atsimenu, kad viename Pastauninko meno festivalyje vyko susitikimas su poetu Gintaru Grajausku, kitame – Vytautu V. Landsbergiu. Be didžiųjų kasmetinių renginių, nuolat kažko kultūringo prisigalvodavome – aptardavome skaitomas knygas, kartu žiūrėdavome filmus, vykdavome į teatrą ir viešus renginius, vieni kitiems pristatydavome savo kūrybą. Kai prisimenu, net negaliu suprasti, kaip viską spėdavome. Už neeilinę ir asmenybes ugdančią veiklą reikia padėkoti mokytojai Dainai Balčienei, kuri gebėjo pamatyti tai, kas kituose ypatinga.“
Mokykla renkasi vardą ir balsuoja, kad realinį ir humanitarinį gimnazijos profilį geriausia reprezentuoti pasivadinus garbingu kunigo, botaniko, gamtos mokslų terminijos kūrėjo, Lietuvos floros tyrinėtojo, poeto ir gydytojo Jurgio Ambraziejaus Pabrėžos vardu. Mokiniai, norintys pakliūti į gimnazijos klases, laiko stojamuosius lietuvių kalbos ir matematikos egzaminus.
Nuo 1995 m. pertvarkos darbus tęsė Biruta Mikienė – mokykla reorganizuota į gimnaziją. Ši mokyklos vadovė taip pat uoliai rūpinosi gimnazija, vardais vadino visus mokinius, žinojo kiekvieno rūpesčius. Gimnazija susirado draugų ne tik gretimų rajonų mokyklose ir tolimesnėse šalies gimnazijose, bet ir Danijoje, Švedijoje, Prancūzijoje, Vokietijoje, Latvijoje…
Mokinių ir mokytojų delegacijos vyko į įvairiausias šalis. Mokykla priėmė daugybę svečių: mainų programų mokytojus iš JAV, mokinius iš Ispanijos ir Brazilijos. 2003 m. gimnazijoje buvo įkurtas Lituanistikos centras (vedėja Virginija Mačiulskienė), mokinių klubas ,,Strėlė“ (vadovė Daina Balčienė). Mokiniai ir mokytojai dalyvavo tautosakos ekspedicijose.
Gimnazijoje aktyviai pradėjo dirbti Mokinių parlamentas, organizuojamos Jurgio Pabrėžos savaitės, meninio skaitymo konkursai žemaičių tarme, mokinių kūrybinių darbų pristatymo šventės ,,Rudens nostalgija“…
Mokykla nuo pat darbo pradžios garsėjo puikiais rezultatais, bet įsimintiniausi tarptautiniai pasiekimai: 2002 m. Paulius Šarka (mokytojas Vytautas Narmontas) puikiai atstovavo Lietuvai pasaulinėje matematikų olimpiadoje, vykusioje Škotijoje, Didžiojoje Britanijoje, ir laimėjo bronzos medalį; 2005 m. Darius Raminas Europos jaunimo Olimpiniame festivalyje Italijoje iškovojo III vietą, dalyvavo pasaulio jaunių lengvosios atletikos čempionate Maroke, 2007 m. jaunimo lengvosios atletikos varžybose ,,Vilties taurė“ Rusijoje iškovojo II vietą (mokytojas Vidmantas Lapinskas); 2008 m. Laura Navasaitytė tarptautinėje biologijos olimpiadoje Indijoje laimėjo bronzos medalį (mokytoja Aurelija Orlovienė); Edgaras Gurauskas – 2009 m. tarptautinės fizikos olimpiados bronzos medalio laimėtojas (mokytojas Pranas Stukanas).
O kur dar šalies, apskrities, rajono akademiniai, meniniai, sportiniai laimėjimai įvairiose olimpiadose, konkursuose, varžybose… 2010 m. matematikos mokytojas ekspertas Vytautas Narmontas buvo išrinktas Lietuvos Metų mokytoju. 2011 m. Mantas Razma viktorinoje ,,Lietuvos tūkstantmečio vaikai“ tapo Lietuvos tūkstantmečio devintoku.

1997 m. gimnaziją pašventina brolis Gediminas.

Gimnazija vykdė daugybę projektų: ,,Terpsichorės pavilioti“, ,,Žemaitiu pastuogie – gyva tautuos dvasė“, „Sniego gniūžtė“, „Šiaurės šalių bibliotekų savaitė“, „Bendradarbiavimo tiltai“, „Tavo žvilgsnis“, „Žalioji vėliava“ ir kt. Nuo 2012 m. kasmet išleidžiami rajono mokinių kūrybos almanachai ,,Koram žemaitėška“ (vadovė mokytoja Jadvyga Miežetienė), 2013 m. išleistas 20-ies jaunųjų fotografų-prizininkų darbų fotoalbumas ,,Debiutas“ (mokytoja Janina Šidlauskienė). 2013 m. vykdant projektą ,,Gimnazijos ir aukštųjų mokyklų sanglauda“, buvo pasirašyta bendradarbiavimo sutartis su dešimčia šalies aukštųjų mokyklų. Bendradarbiaujant su aukštosiomis mokyklomis kasmet organizuojama ,,Studijų mugė“, ,,Pamokos kitaip“.
Nuo 2017 m. pradžios gimnazijos vadove tapo Asta Burbienė. Tęsiami mokyklos tradiciniai darbai. Išleistas dvyliktas mokinių kūrybos leidinys ,,Laiko smiltys“ (sudarytojos Irutė Lapinskienė ir Valdonija Karaliūnienė), vykdoma socialinio emocinio ugdymo programa „Raktai į sėkmę“ ir tęstas su neįgaliaisiais pradėtas bendradarbiavimo projektas ,,Mano delne tavo ranka – tai Žemaitija“; sėkmingai vykdomi socializacijos projektai ,,Žvilgsnis į Lietuvą. Suvalkija“, „Žvilgsnis į Lietuvą. Aukštaitija“ ,,Žvilgsnis į Lietuvą. Dzūkija“, „Žvilgsnis į Lietuvą. Mažoji Lietuva“.
Su Simono Daukanto ir Marijono Daujoto progimnazijomis pasirašyta bendradarbiavimo sutartis, rengtos atvirų durų dienos mokiniams. Mūsų gimnazistai dalyvavo Erasmus+ finansuojamose jaunimo mainų programose. Kelerius metus vykdytas projektas ,,Mokykla – Europos ambasadorė“. Aštuonių gimnazistų grupė dalyvavo Europos Parlamento vienos dienos sesijoje ,,Euroscola“. Gimnazija tapo ,,Lietuvos mokyklų apdovanojimų 2017“ nugalėtoja. 2019 m. mūsų gimnazija – sportiškiausia gimnazija Kretingos rajone. Vadovaujant A. Burbienei, gimnazija laimi keletą projektų: gaunama lėšų ir rengiama moderni kalbų klasė, šiuolaikiniai modernios mokyklos standartus atitinkantys fizikos, chemijos, ir biologijos kabinetai bei iš pagrindų renovuojamas gimnazijos sporto aikštynas.
40-ties metų jubiliejų gimnazija pasitinka vadovaujama direktoriaus dr. Kęstučio Trakšelio, jam talkina puikiai savo darbą išmanančios, nepailstančios, kūrybingos pavaduotojos ugdymui Sigita Vaicekauskienė ir Asta Motužienė, sutelkusios kolektyvą sudėtingiausiu metu – per karantiną.

Jurgio Pabrėžos universitetinės gimnazijos 2020-2021 m. darbuotojų kolektyvas.

Šalia upelio Pastauninko
Vienuolio Pabrėžos vardu
Jaunystės džiaugsmo kupina
Gyvuok, gimnazija mana.
Gimnazijos himno žodžiai

Kretingos Jurgio Pabrėžos universitetinės gimnazijos mokytojos
Irutė LAPINSKIENĖ, Eglė LITVIENĖ, Milda ŠUKIENĖ, Jadvyga MIEŽETIENĖ

 112,666 peržiūrų (-a)

96% LikesVS
4% Dislikes