Saulius Vaičiulis. Asmeninio archyvo nuotr.

Iš Vilniaus į Vydmantus prieš 24 metus atsikėlęs Saulius Vaičiulis čia tvirtai įleido savo šaknis, pamilęs miestelį, kuris jo akyse augo ir smarkiai keitėsi. „Gyvenvietė klesti“, – džiaugiasi vydmantiškiu save jau seniai laikantis Saulius.

Turistavimui blogesnės oro sąlygos – tik privalumas
Vilnietis į kitą Lietuvos kraštą atsikėlė, pasirinkęs renginių režisūrą Klaipėdos universitete. Vėliau teko dirbti ir Palangos kultūros centre. Kūrybingumo pilnas S. Vaičiulis bet kokiai veiklai, kurios tik imasi, suteikia ypatingo polėkio ir kitokio požiūrio.
Štai kad ir dabar, orams žvarbstant, daugeliui turistavimo sezonas baigiasi, o Sauliui – tik prasideda. Vydmantiškis mėgsta plaukioti baidarėmis ir, kaip pats sako: „Kuo blogesnės sąlygos, tuo geriau, žiemą – pats smagumas“.
Bet negana to, kad vyrui įprasta net vidury žiemos turistauti gryname lauke, miegant po atviru dangumu, įlindus tik į miegmaišį, jis savo žygiams sugeba suteikti ir daugiau atrakcijų. Pavyzdžiui, vienais metais pasigamino plaustą iš plastikinių butelių.
„Idėja nebuvo nauja, bet man tikrai įdomi. Ir turėjau mintį su tuo plaustu iš Kintų į Preilą nuplaukti. Pamenu, renkant butelius visi buvo“ įdarbinti,“ mat tuomet dar nebuvo taromatų. Kažkas nugirdo, kaimynai, ir tada jau visi aplinkui – juk mažas kaimelis, nešė man „Vytauto“ butelius. Iš viso plaustui sunaudojau 300 butelių, dar buvo įrengtos kopėčios ir surfingo burė. Ir apskritai kūrybiškumas suteikia lankstumo bet kurioje gyvenimo situacijoje“, – sako S. Vaičiulis.
Šiuo metu Sauliaus mintys nuklysta ne tik link baidarių. Gal net labiau dėmesį vydmantiškis sutelkęs į pjesių paiešką.
Sugrąžino teatrą Vydmantams
Mat Saulius Vydmantuose po pertraukos atgaivino teatro grupę. Kartu su grupe spalį jau spėjo pristatyti ir pirmojo spektaklio premjerą – pagal B. Dauguviečio pjesę „Žaldokynė“.
„Per visą gyvenimą esu surengęs daug renginių, tačiau spektaklio – ne“, – džiaugiasi patirtu iššūkiu Saulius.
Mintį apie spektaklį širdyje S. Vaičiulis laikęs jau labai ilgai: „Mintį apie spektaklį turėjau jau labai seniai, nuo studijų laikų. Tiesa, tuomet ir buvo mano pirmoji pažintis su spektaklius, bet tai buvo nedidelis lėlių teatro spektaklis.“


Saulius paaiškina, kad jo studijų metais vykdavo olimpiados, kur studentai galėjo kurti darbą pasirinkta tema ir dalyvauti konkurse. „Pamenu, už lėlių spektaklį „Niekelio papartėlis“ pagal V. Kernagio dainą dar ir 200 pinigų gavau, tik jau neatsimenu, kokių“, – juokiasi vydmantiškis..
O prieš metus šnektelėjo su Vydmantų kultūros namų vadove Jolanta Japertiene. Tada susidūrė su problema, kur gauti patalpas: „Iki tol, kol atsirado pusė etato, mat iki tol dirbusi moteris vadovavo vaikų teatrui. Jai išėjus, liko pusė etato, bet nebuvo, kas užsiimtų šia veikla“.
Taigi, J. Japertienė paklausė Sauliaus, ar jis nežinotų, kas norėtų užsiimti teatru.
„Aš atsakiau: „Žinoma, žinau, kas norėtų, – juokiasi, prisimindamas pokalbį pašnekovas. – Na, mes tuomet jau visi pašnekėjome. Bendruomenės pirmininkas Simas Končius į šią idėja žiūrėjo ypač entuziastingai tad galiausiai jo paragintas ėmiausi iniciatyvos“.
Pradėjo nuo klasikos
Pirmiausiai vydmantiškis pasirinko kūrinį. Pradėjo nuo pjesės.
„Aš į teatrą šiuo atveju žiūrėjau ne kaip į kolektyvo subūrimą, bet kaip į rezultatą. Taigi, pamaniau, kad būtų gražu pradėti nuo klasikos. Kai mano akis užkliuvo už ,,Žaldokynės“, mane labiausiai patraukė tai, kad skaitydamas aš iškart ėmiau matyti personažus čia, Vydmantuose, iš savo aplinkos. Tad aiškiai supratau, kad tai yra tai. Reikia imtis darbo“.
Tuomet Saulius ėmė ieškoti žmonių vaidmenims. Šį kartą iššūkis buvo surasti tikrus veikėjus, tai yra, 14 žmonių. Vėliau jau darbuojantis pjesė buvo trumpinama iki 11-uolikos veikėjų.
„Mane nustebino tai, kaip viskas pasisuko, visai kitaip nei maniau. Turėjau įsivaizdavimą: jei aktoriai kažko nesupras ar nemokės, galiausiai aš pasakysiu, kaip daryti. O kai pradėjom repetuoti, jie labai daug nuo savęs įnešė. Ir nors tiesa, kad egzistuoja tas taip vadinamas stumdomasis režisieriaus darbas, šį kartą buvau kaip bendraautorius, kas mane labai nudžiugino“, – pasakoja Saulius.
„Yra toks dalykas, kai ateini į sceną, scenoje užsidedi kaukę. Ir įdomiausia buvo, kai aktoriai pamažu pajaučia laisvę, nes būdamas su kauke gali būti kuo nori, todėl gali būti ir savimi. Tuomet aktoriai ėmė nebe tuščia tekstą barbenti kas sau, o klausytis vieni kitų ir pajutę tą žaidimo smagumą, atsiradus gyvybei tarp aktorių – bendrauti. Tuomet viskas jai buvo „ore“ ir į repeticijas eiti buvo malonumas. Mes tiesiog laukdavom repeticijų“, – prisimena vyras.
S. Vaičiulis paaiškina, kad pradžioje buvo ir sunkumų, kai kiekvienam reikėjo rasti tinkamą raktą.
„Man buvo gražiausia žiūrėti, kaip per tuos mėnesius kai kurie žmonės tiesiog akyse atsiskleidė, jų akys ėmė spindėti. O šiaip žmogus nežaisdamas visai gali atbukti ir užsiknisti gyvenime. Šiuo spektakliu gal ir nenustebinau pasaulio, bet iš jo spinduliuoja kitokumas, gyvenimo džiaugsmas, tai ta pati mintis, kuri atsikartoja visame spektaklyje. Spektaklis galiausiai nebuvo toks tikslus pjesės atvaizdavimas, šiuo atveju mums buvo svarbesnės mizanscenos ir detalės kurios atsiskleidžia aktorių bendravime“, – dalijasi įspūdžiais iš kūrybinės veiklos pašnekovas.
Taigi, spektaklio premjera turėjo vykti teatro dieną, kovo 27d. Ir staiga viską uždarė, buvo pati karantino pradžia.
„Tad tai buvo didelis smūgis, nes visi žinojome kiek darbo įdėta. Tuomet mes darėm „zoom“ versiją. Susirinkdavom visi aktoriai į krūvą, pasijungdavom programą ir vaidindavom. Ir žiūrinčiųjų buvo nemažai. Galima sakyti, taip ir pragyvenom karantiną, nes visą laiką vaidinom“, – šypsosi.
Teatro grupė susirinko praėjusių metų lapkritį, o kovą jau pristatė spektaklį. Taip pat pristatė ir gyvą premjerą dar prieš rinkimus.
Laukia konkurso rezultatų
Spektaklio režisierius džiugiai užsimena, kad dalyvauja atspindžių konkurse, yra toks konkursas kuriame vertina spektaklius.
Vydmantiškiai dalyvauja kaimo kategorijoje. Jei atrinks, važiuos į Sauliaus vaikystės miestą, į sostinę.
„Aišku, čia pirmas spektaklis, nėra ko norėti, bet būtų smagu“, – paatvirauja.
Ir dabar, Lietuvai vėl įkrentant į karantiną, Saulius jau žiūrinėja naujas pjeses.

 59,942 peržiūrų (-a)

100% LikesVS
0% Dislikes