Iki šiol už atliekų tvarkymą jokių mokesčių nemoka beveik 2000 namų ūkių gyvenantys nuomininkai.

Beveik 2000 namų ūkių Kretingoje ir Kretingos rajone nemoka už atliekų tvarkymą, nes toks mokestis jiems net neskaičiuojamas. Pagal esamą tvarką Savivaldybės įmonė „Kretingos komunalininkas“ sąskaitas išrašo tik būstuose registruotiems asmenims, todėl nusprendė keisti apmokestinimo už komunalines paslaugas modelį.

Peržiūri apmokestinimo modelį
„Dabar Kretingoje bei rajone yra apie 700 butų ir apie 1100 namų, kuriuose nėra registruotų gyventojų, tačiau žmonės juose gyvena. Vadinasi, buitinės atliekos kaupiasi, bet už jų surinkimą ir išvežimą tokie gyventojai mokesčių nemoka“, – „Švyturiui“ sakė SĮ „Kretingos komunalininkas“ direktorius Rimantas Žiaušys.
Nors šiuose namų ūkiuose gyvenantys asmenys ir kaupia atliekas, kurias komunalininkai išveža, bet oficialiai skolininkais jie nelaikytini, kaip aiškino direktorius. Kad šį nesusipratimą išspręstų, įmonė ėmėsi peržiūrinėti apmokestinimo už komunalines paslaugas modelį ir rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir išvežimą administravimo tvarką, kad teisėtai galėtų apmokestinti ir nekilnojamo turto savininkus, kurių būstuose gyvena nuomininkai.

Kreipsis ir į vandens bei elektros tiekėjus
Kontroliuoti rinkliavos mokesčio mokėjimą bei aiškintis, kurie gyventojai sąžiningai atsiskaito už komunalines paslaugas, o kurie ne, ketinama pasitelkiant ir elektros bei vandens tiekėjus.


„Jei bute ar name gyvena žmonės, jie bet kokiu atveju naudoja elektrą ir vandenį. Tai fiksuojama apskaitos prietaisais. Jei bute ar name nėra registruotų gyventojų, jo šeimininkas iki šiol komunalinio mokesčio galėjo išvengti. Pagal naują modelį, jei bus naudojama elektra ar vanduo, vadinasi, kažkas gyvena ir gamina atliekas, už jų išvežimą turės mokėti buto ar namo savininkas“, – sakė R. Žiaušys.
Pritarus naujam rinkliavos apskaitos modeliui, Savivaldybės tarybai teks nustatyti naują įkainį – kiek už suteiktą komunalinių atliekų surinkimo ir išvežimo paslaugą turės mokėti būsto, kuriame gyvena neregistruoti gyventojai, savininkas.
R. Žiaušys tikisi, kad galbūt lapkritį vyksiančiame Savivaldybės tarybos posėdyje Tarybos nariams bus siūloma pritarti naujam apmokestinimo modeliui, pagal kurį būtų įvestas turto vieneto mokestis. Jis sudarytų pastoviąją rinkliavos mokesčio dalį, o kintamoji mokesčio dalis būtų skaičiuojama nuo konteinerių skaičiaus, tūrio ir jo ištuštinimo dažnio.

Didžiausia komunalininkų skolininkė – Savivaldybė
Kretingos komunalininkai kovoja ir su kita problema – aibe skolininkų.
Šiemet įmonei „Kretingos komunalininkas“ už atliekų surinkimą rinkliavos vengiantys gyventojai skolingi apie 120 tūkst. eurų. Apie 70 tūkst. eurų įsiskolinimas velkasi dar nuo 2019 metų.
Antstoliams išieškoti perduota skolų už 40 tūkst. eurų. Dar 23 tūkst. eurų įsiskolinimą gyventojai dengia sudarius taikos sutartį ir nustačius grafikus.
Be to, įmonei skolinga ir pati Savivaldybės administracija. Suteikdama mokestines lengvatas gyventojams bei įmonėms, nesurinktas lėšas įmonei turi kompensuoti Savivaldybė, tačiau tai daryti po truputį pradėta tik nuo 2018-ųjų.
Šiai dienai senąją Savivaldybės skolą sudaro apie 180 tūkst. eurų.
Pasak direktoriaus R. Žiaušio, iki šių metų pabaigos iš viso Savivaldybės skola „Kretingos komunalininkui“ sieks apie 370-390 tūkst. eurų.
Pernai įmonė iš Savivaldybės negavo apie 50 tūkst. eurų, užpernai – apie 70 tūkst. eurų.

 6,594 peržiūrų (-a)

50% LikesVS
50% Dislikes