Kalėdos kasdien vis artyn, kovido užsikrėtimų skaičiai kasdien vis baisyn, o tarp žmonių saugi 2 metrų distancija patapo 5 automobilių tarpu. Naujasis ilgio mato vienetas taikomas tik automobilių stovėjimo aikštėse šalia prekybos centrų, tačiau Kretingos Rotušės aikštėje mašinas galima statyti nors vieną ant kitos, kiemuose aplinkui prekybos centrus – nors guldyti šalia viena kitos.
Automobilių virusiniu saugumu valdžia susirūpino, matyt, dėl to, kad Europoje baisiai nukentėjo audinių fermos. Danijoje dėl audinių kovido buvo išnaikinta net visa pramonės šaka. O, kaip žinia, lietuviai labai mėgsta audines-mašinas. Tad kas galėtų paneigti, kad tos nelemtos keturratės audinės ir susuko galvas kabinetiniams ministerijų kovotojams su pandemija? Arba tokie sprendimai galėjo atsirasti tik tada, kai dėl kaukėmis uždengtų burnos ir nosies smegenys nebegavo pakankamai deguonies.
Liūdna, kad baisioje akistatoje su pandemija Lietuva taip lėtai judėjo gimdydama naująją Vyriausybę. Žmonių psichologijos dar niekas nepakeitė: spalį pralaimėję Seimo rinkimus, valdantieji „žalvalstiečiai“ tik laukė, kada galutinai baigsis pandemijos chaoso apsunkinti jų vargai ir atsakomybę už viską perims trijų damų koalicija. Laukdamas pabaigos net premjeras penktadieniais ėmė tėvadienius.
O čia į Vyriausybės gimdymą įsikišo dar ir Prezidentas. Tęsdamas Prezidentės tradiciją, nutarė rimtai paegzaminuoti kandidatus į ministrus. Ne vienam krito į akis, kad ministeriški egzaminai prezidentūroje vyko labai jau lėtai, vis nepersidirbant, vis atsipučiant ir, matyt, nusileidžiant į labai gilų mintijimą: vertas(a) išsvajoto portfelio ar ne?
Gal kas nors kada nors, prisimindamas 2020-ųjų rudens ir žiemos pradžios Lietuvėlę ir ją užgriuvusią antrąją pandemijos bangą, parašys romaną, kuriam pavadinimas jau kadais duotas prancūzų klasiko Marselio Prusto – „Prarasto laiko beieškant“.
Kad brangus laikas pažabojant COVID-19 pandemiją prarastas bent iki gruodžio vidurio – faktas. Dar praėjusį sekmadienį skirtingos valdžios institucijos nesutarė, ar verta posėdžiauti, svarstyti, ką ir kaip daryti, ar atsipūtus pailsėti. Sveikatos ekspertų taryba, suburta Prezidento, rekomendavo griežtinti karantino priemones, vėliau tą pačią gaidą perėmė ir paskirtoji premjerė, tačiau benueinantis premjeras atšovė kaip jam įprasta – duokite rekomendacijas! Prieš tai Skvernelis dar spėjo įsiamžinti neprilygstamu rusicizmu, medikų pastangas ryžtingiau kovoti su kovidu pavadinęs „pakazucha“.
Vartojant labiau įprastus tarptautinius žodžius, „žalvalstiečių“ pozicija ir pastangos kovojant su antrąja pandemijos banga kelia vis daugiau įtarimų. Įtarimų, kad tos pastangos – tik pseudopastangos, palydėtos pseudosprendimų. Matyt, kad nueinanti, laikinoji valdžia jau ir yra tik pseudovaldžia, pseudovyriausybė, kad viskam vadovauja jau tik pseudoministrai ir pseudoministerijos, iš kurių kabinetų išskrenda dirbtinis, iš nevilties ir negebėjimų sukurtas ilgio pseudovienetas – 5 automobiliai.
Deja, šiame fatališkame pseudosprendimų chaose yra tik vienas neabejotinai tikras, pernelyg tikras, dalykas – vis daugiau mums į nugaras kvėpuojanti mirtis. Mirtis yra tikra, labai tikra. Tik keista, kad jos tikrumu ir neišvengiamumu abejojantys (ar fatališkai jos nebijantys) net nežada per Kalėdas susilaikyti nuo kelionių, nuo šventinių stalų: lietuvaičiai važinės, bendraus ir baliavos. Bent jau taip byloja gyventojų apklausos.
Anaiptol ne pseudoklausimas: ar pakaks gydytojų, galinčių iš pandemijos sukeltos komos išvesti visuomenę? Vis daugiau atvirų prisipažinimų: kovidinių ligoninių gydytojai jau priversti rinktis, kurį gelbėti, naudojant aparatūrą, o ką palikti iš mirties nagų kapanotis pačiam.
17,373 peržiūrų (-a)