1937 metų baterinis lietuviškas radijo imtuvas „KARADI B37".

Šiandien Kretingos krašte minimos dvi jubiliejinės sukaktys. Sausio 30 d. sukanka 225 metai, kaip grafas Vincentas Gavelas Potockis tapo Kretingos, Grūšlaukės, Plungės dvarų ir Tarvydų kaimų savininku, ir 95 metai, kaip Kretingos rajono Mikoliškių kaime įrengtas pirmasis viešas radijo imtuvas.

Radijo imtuvai Lietuvoje paplito maždaug nuo 1924 m. ir kėlė didelį žmonių susidomėjimą bei nuostabą, ypač provincijos gyventojams, pastarieji radiją laikė stebuklu. Radijo imtuvai suburdavo žmones kartu paklausyti žinių, dainų, šventinių transliacijų, bei kitų radijo laidų.

Labiausiai buvo paplitę detektoriniai imtuvai, vėliau atsirado ir lempinių. Nuo 1926 m., pradėjus veikti Kauno radijo stočiai, radijo imtuvų sparčiai daugėjo. Visi radijo imtuvai buvo registruojami kaip abonentai ir už juos mokėtas mokestis.

Pirmieji radijo imtuvai buvo brangūs. Lempinių radijo imtuvų su garsiakalbiu kaina 1926–1929 metais siekė nuo 1000 iki 2000 litų ir daugiau. Prie šios sumos dar prisidėjo baterijų kaina ir abonentinis mokestis, todėl radijo imtuvus galėjo sau leisti tik turtingesni.

Mėnesinis mokestis už lempinį radijo imtuvą 1933 metais buvo 5 Lt miesto ir 3 Lt kaimo gyventojams.

Pigesnis būdas buvo naudoti detektorinį radijo aparatą su ausinėmis. Tokį detektorinį aparatą tuo metu buvo galima įsigyti už 100 litų. Šiems aparatams nereikėjo nei baterijų, nei elektros maitinimo, mokestis už tokio aparato naudojimą buvo tik 1 litas per mėnesį.

Klausymui buvo reikalinga antena – ilgas varinis laidas, ištemptas tarp pastatų, karčių ar tarp medžių ir įžeminimo. Kaip tai įrengti, aprašė pirmas tuometinis radijui skirtas žurnalas – „Radio mėgėjas“. 1927 m. balandžio mėnesį jį pradėjo leisti Kauno aukštesniosios technikos mokyklos radijo mėgėjų būrelis, redagavo Antanas Mildažis.

Taip pat aprašymų buvo knygelėje „Kaip pasidirbti radijo imtuvą“. 1927 m. Šiauliuose ją išleido vienas iš pirmųjų Lietuvos radistų – Stasys Brašiškis.

Mėgstantys radijo techniką detektorinius radijo aparatus gamino patys pagal aprašymus. Reikėjo nusipirkti ausines už 20 litų, vielos ritei susukti, dar kondensatorių už keletą litų bei specialų kristalą – detektorių. Ši detalė radijo bangų virpesius paverčia girdimais garsais.

Kristalą buvo galima pasidaryti ir pačiam – kaitinant smulkintus sieros ir švino gabaliukus. Kaitinti reikėjo du kartus – pirmą – mėgintuvėlyje, antrą kartą – hermetiškai uždarius moliniame inde kuo didesnėje temperatūroje. Ataušus ir suskaldžius buvo gaunami galenito kristalai. Jie nebuvo labai kokybiški ir neprilygo pramonėje gaminamiems detektoriams, tačiau radijo imtuvai su tokiais savadarbiais detektoriais veikdavo palyginti neblogai.

Su kokybiška antena detektorinis imtuvas tarpukario Kaune galėdavo priimti ne tik vietos bet ir galingesnių Europos radijo stočių bangas.

Ar teisingas sprendimas merą A. Kalnių palikti be patarėjo ir padėjėjos?

View Results

Loading ... Loading ...

 58,026 peržiūrų (-a)

100% LikesVS
0% Dislikes