Lygiai prieš 110 metų, 1911 m. vasario 2 d. Žeimių kaime, tuomečiame Salantų valsčiuje, gimė kunigas kanauninkas, profesorius, teologijos mokslų daktaras, spaudos darbuotojas, politinis kalinys Kazimieras Olšauskas.
Kazimieras gimė Barboros Andrijauskaitės-Olšauskienės ir Kazimiero Olšausko šeimoje, vyriausias iš 11-os vaikų. Žeimiuose mokėsi pradinėje mokykloje, kurią baigė 1920 m. ir įstojo į Plungės gimnaziją. 1928 m. baigė Plungės gimnaziją ir įstojo į Telšių kunigų seminariją.
1932-1936 m.s filosofijos ir teologijos studijas gilino Gregorianumo universitete Romoje. Parašė disertaciją „Tobulumo sąvoka Šv. Povilo laiškuose“ ir apsigynė teologijos daktaro laipsnį.
1934 m. spalio 28 d. buvo įšventintas kunigu šv. Petro Kanizijaus bažnyčioje Romoje. 1936 m. grįžo į Lietuvą ir dėstytojavo Telšių kunigų seminarijoje.
Nuo 1937 m. redagavo savaitraštį „Žemaičių prietelius“ (vėliau pervadintą „Žemaičių žemė“). Bendradarbiavo su leidiniais „Židinys“, „Tiesos Kelyje“. Išspausdino prelato Pr. Urbonavičiaus biografiją, knygeles: „Krikščioniškoji Žemaičių didybė“, „Apie krikščioniškąją moterystę“, „Apie religinį kataliko gyvenimą“. Dažniausiai pasirašinėjo dr. K. Alšėno slapyvardžiu.
1940 m., sovietų valdžiai uždarius seminariją, pasitaukė į Salantus.
1941-1944 m. vėl profesoriavo ir drauge buvo seminarijos prefektu Telšiuose.
Pokaryje dirbo Telšiuose. Juo susidomėjo komunistai, todėl turėjo pasitraukti nuošalėn. 1946 m. jį surado Veiviržėnuose. Gruodžio 24 dieną einant laikyti šv. Mišių, į zakristiją atėjo pasiųstas žmogus jo kviesti pas ligonį. Kunigas nusirengė, pasiėmė Švč. Sakramentą ir sekė paskui pakvietėją. Šventoriuje jį apspito enkavedistai, nutempė prie sunkvežimio, suraišiojo virvėmis ir pradėjo tardyti. Jis nekalbėjo. Kai atėjo klebonas kunigas Jurgis Galdikas, Olšauskas perdavė Švenčiausiąjį, o Jį su jauduliu atsiklaupęs priėmė areštantas. Atsistojęs garsiai pasakė: „Tegyvuija Kristus Katralius!“ Šis epizodas aprašytas knygoje „Kazimieras Olšauskas, profesorius, kunigas, Sibiro kankinys“.Vilnius-Plungė, 1997.
Atvežtą į Telšius tardyti pradėjo leitenantas Raškevičius gruodžio 25 dieną – per šv. Kalėdas. Vėliau tardė Vilniuje. 19 46 m. už knygelėje ” Krikščioniškoji Žemaičių didybė” paskelbtus faktus buvo nuteistas 10-iai metų sunkiųjų darbų kalėjimo.
Kalėjo Okoniovo stovykloje, Sverdlovsko srityje, kur nelaimingo atsitikimo metu buvo sunkiai sužeistas ir po 3 dienų, 1954 m. birželio 18 d., mirė. Žuvo tarp dviejų vagonų, rąstui įsirėmus į krūtinę. Mirties liudijime įrašyta: širdies paralyžius. Palaidotas Družinino kapinėse, netoli Turinsko.
Pagal Kretingos rajono Motiejaus Valančiaus bibliotekos, www.angelorum.lt informaciją
74,315 peržiūrų (-a)