Puslapiai, apie kuriuos dabar kalbame, dar džiūsta spaustvėje. Tai penkių autorių – Darbėnų gimnazijos priešmokyklinio ugdymo mokytojos Editos Gliožerienės, JAV doc. dr. Eriko Goldšteino, Kretingos muziejininkų Jolantos Klietkutės ir Juliaus Kanarsko – iniciatyva parengta knyga “Darbėnų žydai”, netrukus atkeliausianti iš spaustuvės.
Pristatomi pasaulyje garsūs litvakai
„Tai – leidinys apie kelių šimtmečių mūsų bendrą istoriją, apie žmones ir jų gyvenimus, apie laiką, jau būtąjį. Knygoje sudėti dar niekur nepublikuoti straipsniai apie Darbėnų žydų gelbėtojus ir išsigelbėjusiųjų likimus, – sako E. Gliožerienė. – Knyga skirta savo miestelio istorija besidomintiems darbėniškiams ir jų svečiams bei anglakalbiams skaitytojams, kurie Darbėnų miestelyje ieško savo giminės šaknų“.
Knygoje pristatomos istorijos apie garsius Darbėnų litvakus: Dovydą Volfsoną (David Wolffsohn) – Izraelio valstybės simbolių kūrėją, Salamoną Judą Frydę (Salomon Juda Friede), nutiesusį muzikinį tiltą tarp Rytų ir Vakarų, mokslininką – žydų knygos tyrinėtoją Joshua Blochą (Joshua Bloch), Kretingos apskrities savivaldybės kūrėjus Bunimą Zimaną (Bunim Ziman) ir Notelį Šmukštovičių (Notel Shmushkovich).
Knyga dar leidykloje, bet jau pakeliui į skaitytojų rankas. Leidinį visuomenei planuojama pristatyti balandį. Pirmųjų egzempliorių laukia daugybė skirtingų žmonių visuose pasaulio žemynuose. Mat kiekvienam kontinente yra iš Darbėnų kilusių žydų, kaip sako E. Gliožerienė.
Lietuvoje gyvenę žydai, sugebėję išsigelbėti baisiu metu, pasklido po visą pasaulį ir tapo svarbiais ir įtakingais žmonėmis. Todėl pirmiausia, pasak knygos bendraautorės, pirmosios knygos keliaus į Australiją, pietų Afriką, Kanadą, Izraelį, Ameriką – Teksaso, Pensilvanijos valstijas.
Knyga – ne baigtinė
Knygoje aprašoma 1760–1941 miestelio žydų istorija. Knygos sumanytoja Edita pasakoja apie leidinio ištakas: „Domėdamasi Darbėnų istorija pamačiau, kad informacija yra išsklaidyta, nėra surašytos bendros istorijos. Ir būtent iš to taško, kad nieko nebuvo, nusprendžiau į istoriją eiti ieškojimo keliu.“
E. Gliožerienė išsiuntė galybę laiškų į tolimiausius pasaulio kampelius žydams, kurie buvo kilę Darbėnų. Ir dabar, mums besikalbant su Edita, ji prasitaria, kad nors knyga baigta, į jos laišką atsiliepė dar vienas žydas. Vyras sako turįs daug prisiminimų ir dokumentų bei norintis sužinoti apie savo šaknis daugiau, jei tik galėtų.
Pasakodama mokytoja džiaugiasi: „Tai rodo, kad darbas nėra baigtinis ir uždarytas, o ši istorija yra gyva ir tęsiasi. Iš to matyti, kad knyga turi prasmę ir yra tikrai reikalinga.“
Apskritai knyga – beveik dešimtmečio darbas.
Kartu ši istorija nėra kažkieno kito. Tai – yra mūsų tautos istorija, kurią verta suprasti kiekvienam lietuviui.
J. Kanarskas pristato doc. dr. E. Goldšteiną iš JAV: „Profesionalius darbėniškių žydų bendruomenės istorijos tyrinėjimus jau daugiau kaip du dešimtmečius vykdo Emory universiteto (Džordžijos valstija, JAV) dėstytojas, istorikas, profesorius Erikas Goldšteinas, radęs šiame Žemaitijos miestelyje savo giminės šaknis. Jo mama buvo kilusi iš Darbėnų senbuvių Zimanų giminės, kuri miestelyje gyveno ir vertėsi prekyba nuo XVIII a. Doc. dr. E. Goldšteinas yra publikavęs du mokslinius straipsnius apie Darbėnų žydų bendruomenę, o šiuo metu rengia ir artimiausiais metais ruošiasi išleisti monografiją.“
Knygos „Darbėnų žydai“ idėją parėmė Jakovo Bunkos labdaros ir paramos fondas, o parengtas projektas laimėjo Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos finansavimą.
Sulaukė paramos ir iš užsienio
E. Gliožerienė priduria, kad prie knygos prisidėjo tikrai daug žmonių – savo darbais, žiniomis. Leidėjai paramos sulaukė net iš užsienio. Vertimams paramos gauta iš Judith London Evans direktoriaus fondo, įkurto TAM žydų studijų institute Emory universitete, Atlantoje, Džordžijos valstijoje (JAV).
Autorių mintis į lietuvių bei anglų kalbas perteikė Jeruzalėje gyvenanti vertėja Olga Lempert ir plungiškė Sandra Rupeikienė. Tekstus nagrinėjo ir redagavo Kretingos muziejaus istorikas Julius Kanarskas.
Knyga skirta lietuviškajai auditorijai – savo miestelio istorija besidomintiems darbėniškiams ir jų svečiams – bei anglakalbiams skaitytojams, kurie Darbėnų miestelyje ieško savo giminės šaknų.
Dvikalbį leidinį sudaro 5 skyriai, kuriuose paskelbtos šešių autorių publikacijos. Knygą pradeda doc. dr. E. Goldšteino straipsnis, pasakojantis apie miestelio istoriją nuo žydų bendruomenės įsikūrimo iki sunaikinimo.
Lėšas skirs atminimui Darbėnuose įprasminti
„Tarp 1760–1941 m. Darbėnai buvo kelių tautų ir tikėjimų miestelis, kur sugyveno ir kasdien sąveikavo žydai, lietuviai ir nedidelis būrelis etninių vokiečių. Kartais religijos, kultūros bei ekonominės veiklos skirtumai lėmė tam tikrą nepasitikėjimą ir nesutarimus tarp žydų ir jų kaimynų lietuvių, tačiau nepaisant tokių įtampų, šių dviejų pagrindinių bendruomenių vaidmenys Darbėnų gyvenime dažnai papildė vienas kitą, kiekvienos indėlis buvo svarbus abiejų gerovei ir išlikimui,“ – apie knygos siužetą ir bendros tautų istorijos svarbą paaiškina doc. dr. E. Goldšteinas.
Už knygą visos surinktos lėšos bus skiriamos Darbėnuose gyvenusios žydų bendruomenės ir žydų gelbėtojų atminimui įprasminti.
„Mes jau turime viską, mums nebereikia nieko ieškoti, istorija yra surinkta ir sudėliota, tad atminimo ženklas būtų kaip prasmingas galutinis taškas“, – paaiškina Edita.
21,619 peržiūrų (-a)