Pernai Valstybės kontrolė patikrino kelių infrastruktūros valdymą Kretingos rajone – kaip ir dar 13-oje šalies savivaldybių. Remdamasi audito išvadomis prieš savaitę Susisiekimo ministerija su Savivaldybių asociacija aptarė, kaip Kelių priežiūros ir plėtros programos lėšomis padidinti savivaldybėms skiriamą dalį kelių priežiūrai ir remontui.
Tikrino ne vien savivaldybes
Pokyčių neišvengs ir Kretingos rajono savivaldybės žvyrkelių asfaltavimo bei kitos kelių priežiūros programos.
Atlikdama didžiulės apimties tyrimą „Kelių infrastruktūros valdymas“ Valstybės kontrolė siekė įvertinti, ar kelių infrastruktūros valdymas užtikrina efektyvų investicijų į kelius panaudojimą. Be 14 savivaldybių buvo patikrinta ir pati Susisiekimo ministerija, ir Lietuvos automobilių kelių direkcija (LAKD). Duomenys rinkti iš asociacijos „Lietuvos keliai“, Aplinkos ministerijos Aplinkos projektų valdymo agentūros, Centrinės projektų valdymo agentūros, Lietuvos statistikos departamento, Lietuvos savivaldybių asociacijos, Statybos produktų sertifikavimo centro ir kitų žinybų.
Kaip „Švyturiui“ teigė Valstybės kontrolės Ekonomikos audito departamento vyriausiasis specialistas Mindaugas Milčiūnas, visos 14 savivaldybių, taip pat ir Kretinga, buvo tiriamos ir vertinamos tais pačiais kriterijais bei aspektais.
Kretingą pagyrė už bendradarbiavimą su Kelių direkcija
Paprašytas pakomentuoti Kretingos audito rezultatus, atsakė: „Sunku vienareikšmiškai atsakyti, kas Kretingoje įvertinta tik gerai ar tik blogai. Vertinome daugelį dalykų“.
Tačiau vienas iš reikšmingų iš Valstybės kontrolės ataskaitos pastebėjimų – pusėje audituotų savivaldybių, taip pat ir Kretingos, kelių priskyrimas vietinės ar valstybinės reikšmės kelių tinklui nėra optimalus. Gatvės, einančios per savivaldybių centrus, naudojamos miesto reikmėms, tačiau jų savininkas yra LAKD, kaip, pavyzdžiui, Vilniaus g. Kretingoje.
Tačiau audito ataskaitoje palankiai įvertintas Kretingos pavyzdys, kai faktinis kelio naudotojas (Savivaldybė) ir savininkas (LAKD) suderino tarpusavyje kelių ir gatvių statybos ir priežiūros darbus: „Kelių direkcija kartu su Kretingos rajono savivaldybe šiuo metu vykdo projektą „Valstybinės reikšmės rajoninio kelio Nr. 2303 Kretinga–Kūlupėnai, kuriam Kretingoje suteikti miesto Rotušės a. ir Vilniaus g. pavadinimai, ruožo nuo 0 iki 0,922 km ir nuo 1,050 iki 1,408 km rekonstravimo darbai“.
Pernai balandžio mėnesį pradėta šio kelio rekonstrukcija, o ją pabaigus Savivaldybė perims per miesto centrą einančias gatves iš Kelių direkcijos savo nuosavybėn“, – aiškino M. Milčiūnas.
Asfaltas – tik keliems gyventojams
Specialistas atkreipė dėmesį į dar vieną detalę. Visoms audituotoms savivaldybėms vietinės reikšmės kelių (gatvių) statybos ir priežiūros darbams atlikti 2016–2019 m. iš KPPP skirta 153,3 mln. Eur. Atlikus duomenų apie panaudotas lėšas analizę nustatyta, kad 9 iš 14 (64 proc.) audituotų savivaldybių nepanaudojo visų joms skirtų KPPP lėšų. O Kretingos rajono savivaldybė pateko tarp daugiausia lėšų nepanaudojusių savivaldybių – 589,1 tūkst. Eur. Iš viso šios 9 savivaldybės panaudojo 3,4 mln. Eur (2 proc.) mažiau, nei buvo skirta.
Pasak Valstybės kontrolės atstovo, ne tik Kretingos, bet ir kitos savivaldybės kelio darbus atrenka pagal nustatytus reikalavimus. Tačiau Valstybės kontrolei rūpėjo, ar visos atrankų procedūros reglamentuotos, ar jų vykdymo proceso dokumentai tvarkomi taip, kad priimtus sprendimus būtų galima atsekti nuo pradžios iki pabaigos, ar prioritetinės darbų eilės sudarytos pagal nustatytus kriterijus, ar netrūksta viešumo.
„Kalbant apie Kretingos savivaldybę pastebėjome, kad ji turi nusistačiusi kelio darbų atrankos kriterijus, tačiau kai kurie jų nepakankamai objektyvūs ir tinkami, nes atrenkant pagal juos, Kelių priežiūros ir plėtros programos (KPPP) lėšos skiriamos ir tokioms gatvėms, kuriomis naudojasi labai nedaug gyventojų“, – teigė M. Milčiūnas.
Lėšų keliams bus mažiau?
„Pagrindiniai kriterijai gana paprasti, – „Švyturiui“ sakė Kretingos rajono savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas Povilas Černeckis. – 50 proc. kriterijaus vertinimo sudaro nuolatinių gyventojų skaičius, kurį mums pateikia Statistikos departamentas. Kitas 50 proc. vertės kriterijus – kelių ilgis, kurį tvirtina Savivaldybės taryba. Nuo 2025 metų šis kriterijus nebeturės reikšmės. Vietoj jo atsiras kelių ilgis, registruotas Nekilnojamojo turto registre.“
Pavaduotojo teigimu, Savivaldybė prioritetą teikia vietinės reikšmės žvyruotiems keliams gyvenamosiose vietovėse, jungiamiesiems keliams.
Kretingai patekus į sąrašą tarp daugiausiai lėšų kelių tvarkymui nepanaudojusių savivaldybių, Kretingos rajono savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas Povilas Černeckis negalėjo pasakyti, ar bus pasielgta vadovaujantis Lietuvos Konstitucinio Teismo išaiškinimu dėl tų lėšų perkėlimo į kitus biudžetinius metus. 2021 metais neperkėlus nepanaudotų ankstesnių metų lėšų, šalyje finansavimas vietinės reikšmės keliams sumažės apie 15 proc. arba apie 20 mln. eurų.
„Šiuo metu LAKD nėra pateikusi informacijos apie savivaldybei tenkančią KPPP lėšų sumą. Tikėtina, kad sumažėjimas gali būti apie 15 procentų,“ – teigė P. Černeckis.
Kaip teigė vienas administracijos vadovų, KPPP finansavimo lėšos savivaldybės valdomiems vietinės reikšmės keliams tiesti ir prižiūrėti, saugaus eismo sąlygoms užtikrinti skirstomos pagal nustatytus reikalavimus.
Sprendimų viešumas
Valstybės kontrolė, Susisiekimo ministerija bei Savivaldybių asociacija pastebėjo, kad visos savivaldybės privalo turėti aiškius kriterijus, kaip ir kokius kelius savivaldybės finansuos, kaip užtikrins informacijos apie sprendimų priėmimą viešumą ir prieinamumą visuomenei.
P. Černeckis „Švyturiui“ atsakė, kad „sudarant keturmetę (2019-2022 m.) savivaldybės vietinės reikšmės kelių remonto programą, seniūnai pateikia Savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu sudarytai komisijai seniūnaičių sueigos protokolinius sprendinius, kokius objektus prioritetine tvarka reikia įtraukti į programą. Komisija, atsižvelgdama į seniūnų pateiktą informaciją, parengia keturmetės programos sprendimo projektą, kurį teikia tvirtinti Tarybai. Visi Tarybos sprendimų projektai ir sprendimai yra viešinami savivaldybės tinklapyje“.
kaip Kretingos savivaldybei pernai sekėsi asfaltuoti žvyrkelius ir tvarkyti kelius?
• 2020 m. iš Žvyrkelių programos Kretingos rajono savivaldybei skirta 396,8 tūkst. Eur.
• Šios lėšos panaudotos tvarkant Rytų gatvę Kretingoje, Sodų gatvę Padvariuose, Žaliąją gatvę Vydmantuose.
• Pernai Savivaldybei skirta 270,7 tūkst. Eur Ekonomikos skatinimo ir koronaviruso (COVID-19) plitimo sukeltų pasekmių mažinimo priemonių plano lėšų gyvenvietėse esančioms gatvėms su žvyro danga asfaltuoti.
• Teresiečių gatvės Kretingos mieste rekonstrukcijai panaudota 246,04 tūkst. Eur.
• Su Nacionaline mokėjimo agentūra yra pasirašyta sutartis dėl Naujųjų Gintarų gatvės Kartenos miestelyje kapitalinio remonto darbų finansavimo. Pagal sutartį numatyta savivaldybei iš viso kompensuoti iki 200 tūkst. Eur ES ir valstybės biudžeto lėšų 2021 metais.
• 2020 m. atlikta rangos darbų už 365,7 tūkst. Eur, bendra rangos darbų sutarties vertė 395 tūkst. Eur.
• Iš viso 2020 m. kelių priežiūrai ir remontui panaudota 4 mln. 116,5 tūkst. Eur, iš jų: KPPP lėšų – 2 mln. 029,2 tūkst. Eur; Ekonomikos skatinimo ir koronaviruso (COVID-19) plitimo sukeltų pasekmių mažinimo priemonių plano lėšų – 1 mln. 421,1 tūkst. Eur; Savivaldybės biudžeto – 666,2 tūkst. Eur.
• Be to, kooperavus Europos Sąjungos, Lietuvos automobilių kelių direkcijos bei Savivaldybės biudžeto lėšas, praeitais metais buvo atlikti Salantų miestelio Laivių gatvės (322,7 tūkst. Eur) bei Darbėnų miestelio Skuodo gatvės (235,9 tūkst. Eur) šaligatvių įrengimo darbai.
10,665 peržiūrų (-a)