Kartenos slėnyje baigia tirpti sniegas. Andriaus Juškevičiaus nuotr.

Lietuvai ruošiantis pavasariniams potvyniams Kretingos rajono pavojingiausiose Akmenos-Dangės ir Minijos upėse, regis, jo šiemet pavyks išvengti. Žiemą susikaupusi palyginti negausi sniego danga dėl oro sąlygų tirpsta pamažu, o pašalo nesukaustyta žemė sugeba drėgmę sugerti. Ir laimei, nes jei ne – Kretingos gelbėtojai turi tik vieną vienintelę valtį.

Padėtis stebima kasdien
Šios savaitės pradžioje Kretingos rajono savivaldybės Civilinės saugos ir viešosios tvarkos skyrius pateikė paklausimą Šilutės hidrometeorologijos tarnybai dėl būtinybės kasdien gauti informaciją apie šių dviejų upių vandens lygio matavimų rezultatus.
Šilutės hidrometeorologai apdoroja informaciją, gaunamą iš automatinių vandens lygio matavimų stočių Kartenoje, stebinčiose Miniją ir Bajorus, kur matuojamas Akmenos-Dangės vandens lygis.
„Mes kasdien stebime upių vandens lygio informaciją ir Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos interneto svetainėje. Nors kol kas potvynio požymių visai nematyti, tačiau jau esame suplanavę Savivaldybės ekstremalių situacijų komisijos posėdį, kuriame išsamiau aptarsime pasirengimo galimam potvyniui reikalus. Tačiau visi ženklai rodo, kad šiemet pavasarinio potvynio rajone nebus“, – „Švyturiui“ kalbėjo Civilinės saugos ir viešosios tvarkos skyriaus vedėja Rasmina Beniušienė.
Ji pastebėjo, kad pastaruosius keliolika metų Kretingos rajonas apskritai nepatyrė jokio didesnio pavasarinio potvynio.

Gelbėtojai turi tik vieną valtį
Vis dėlto galimam potvyniui ruoštis privaloma – net ir Kretingos priešgaisrinei gelbėjimo tarnybai (PGT). Jos viršininkas Eugenijus Bertašius kalbėjo, kad svarbiausia tarnybos misija – teikti pagalbą gyventojams. Jeigu būtų apsemtos ir nuo susisiekimo kelių atkirstos gyvenamosios teritorijos arba netgi atskiri gyvenamieji namai, PGT pareigūnai pagelbėtų iškeldinti žmones: „Mes turime priemonių pagelbėti potvynio vandens atkirstiems žmonėms, juos evakuoti, perduoti medikams ar giminaičiams, kur vandens stichijos laiką jie galėtų prisiglausti ir pabūti.“
Paklaustas apie turimas priemones judėti vandenyje, pareigūnas užsiminė tik apie vieną kretingiškių gelbėtojų turimą valtį, kitas asmenines gelbėjimo priemones. Į klausimą, ar tarnybai pakanka turėti tik vieną valtį, E. Bertašius sakė, kad atsižvelgiant į Kretingos specifiką vienos plaukiojimo priemonės iš esmės pakanka.

Minija ties Kartena jokio pavojaus nekelia. Andriaus Juškevičiaus nuotr.

„Kretinga – ne Šilutės rajonas, kur vandens stichija prasiveržia nepalyginamai smarkiau. Ten naudojamos ne tik valtys, bet ir galingos ratinės priemonės, amfibijos. Jeigu kažkas panašaus atsitiktų mūsų rajone, mes galime pasitelkti pagalbą iš Palangos, Klaipėdos, Skuodo ar Plungės tarnybų. Priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos pajėgos taip suskirstytos, kad reikalui esant galėtume padėti vieni kitiems,“ – tvirtino tarnybos viršininkas.

Stichija juokų nemėgsta
Kaip byloja viešai prieinama Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos informacija, šiemet aukščiausias ir Minijos, ir Akmenės-Dangės vandens lygis buvo sausio pabaigoje. Sausio 26 d. Minijos vandens lygis ties Kartena pakilo apie 2,25 m virš įprasto, o Akmenos-Dangės ties Kretinga – 2,8 m. Nuo vasario abejose upėse vandens lygis vis krito ir nepanašu, kad tirpstantis sniegas galėtų ką pakeisti. Akmenos-Dangės stichinis vandens lygis virš įprasto yra 4,20 m, Minijos – net 5,20 m.

Iš potvynių Kretingos rajone istorijos:
Pastarojo laikotarpio didžiausius potvynius buvo iššaukusios vasaros liūtys. 2005 m. rugpjūčio 9-15 dienomis dėl nesibaigiančių liūčių pakilęs Akmenos-Dangės vanduo sugriovė užtvanką Padvariuose, plačiai išsiliejusios Minijos prie Kartenos vanduo sėmė net kai kurias sodybas.
2007 m. liepos 6-9 dienomis dėl liūčių kilęs potvynis nemalonumų vėl pridarė kretingiškiams. 2010 m. lapkričio 20 d. buvo Akmenos-Dangės poplūdis, trukęs tik apie parą.
Kretingoje ankstesni potvyniai daugiausiai nemalonumų yra pridarę J. Basanavičiaus, Paupio, Birutės gatvių gyventojams.
2010 m. kovo 21 d. dėl ledų sangrūdos ir ant upės užvirtusių medžių buvo plačiai išsiliejęs Alantas Kartenoje. Tada kai kurioms šalia upelio esančioms sodyboms buvo kilęs realus pavojus būti ne tik apsemtoms, bet ir apskritai nuplautoms. Gelbėjimo darbuose dalyvavo ne tik priešgaisrinė gelbėjimo tarnyba, bet ir karteniškiai, pasitelkę galingą žemės ūkio techniką.

 64,508 peržiūrų (-a)

50% LikesVS
50% Dislikes