Nuo koronaviruso paskiepyta jau 1586 Kretingos rajono gyventojų, iš kurių – 544 senjorai.
Skiepijami vyriausi rajono gyventojai
Pasak Kretingos rajono savivaldybės gydytojos Zitos Abelkienės, šiai dienai Kretingos rajone tebeskiepijami senjorai nuo šešiasdešimties metų ir vyresni. Pirmumo tvarka skiepijami vyriausi, nuo aštuoniasdešimties metų.
Iš viso Kretingos rajone yra 7500 senjorų, bet paskiepyti tik kiek daugiau nei 500.
Kiekvienas žmogus, norintis skiepytis, gali susisiekti su savo sveikatos priežiūros įstaiga ar šeimos gydytoju ir paprašyti, kad būtų įtrauktas į norinčių skiepytis eilę.
Taip pat gydytoja pabrėžia: „Net ir tie asmenys, kurie buvo kviesti, bet persigalvojo ar dėl kažkokių priežasčių nusprendė, kad jiems to skiepo nereikia, gali kreiptis ir iš naujo užsirašyti į eilę. Kiekvienas asmuo, prasirgęs koronavirusu, po ligos praėjus 90 dienų, jei nori, gali eiti skiepytis.“
„Pasitaiko, kad ir pasiskiepijęs vienas kitas, suserga koronavirusu, bet sakoma, kad lengviau perserga. Čia panašiai kaip ir su gripu, net ir pasiskiepijus nuo gripo yra tikimybė susirgti, – teigia Z. Abelkienė.
Lietuva yra gavusi trijų rūšių skiepus, vieni stipresni, kiti silpnesni, bet visi veiksmingi apsaugai nuo kovido: ,,Pfizer‘‘, ,,Moderna‘‘ ir ,,AstraZeneca‘‘.
Taip pat Z. Abelkienė paiškina, kad „skiepai tarpusavyje nemaišomi ir, jei žmogus buvo paskiepytas vienu skiepu, visos kitos dozės bus tos pačios rūšies.“
Neperspėja persigalvoję
Paklausus savivaldybės gydytojos, kiek gi dar laiko bus skiepijami šios prioritetinės eilės atstovai, Z. Abelkienė paaiškina, kad: “Pradėjome skiepyti nuo vasario 8 dienos, o dabar jau kovas, o turime tik apie 500 paskiepytų senolių, tad tikrai viskas vyksta lėtai. Darbą labiausiai apsunkina procesas: planuoji, planuoji, planuoji, tarsi jau žmogus turėtų atvykti. O skirtingi skiepai dozuojami pakuotėmis, pavyzdžiui, po šešias vakcinas ar dešimt, tad jei neatvyksta iš dešimties žmonių bent trys, visas planas griūna ir gydytojams reikia bėgomis, verčiantis per galvą ieškoti kažkokio atsarginio sąrašo, skambinti žmonėms, kurie gali kuo skubiau atvykti. Net per valandą ar net pusvalandį. Ir tiems žmonėms stresas, nes reikia verstis per galvą, kad skiepai nebūtų sugadinti. Tad tai yra sudėtingiausia“.
Z. Abelkienė pabrėžia, kad dirbti daug lengviau, jei žmonės apsigalvoję dėl skiepo vapie tai iš karto praneštų: „Be abejo, taip būtų geriau. Suprantu, jei žmogus atsisako skiepytis, sulaukęs skambučio. Tačiau, kai sutinka, ir mes tikimės, kad atvyks, tai nelabai gerai, jei neperspėjęs neatvyksta. Būtų geriau, jei apsigalvojęs žmogus paskambintų kaip galima ankščiau savo šeimos gydytojui ir praneštų. Taip mes turėtume daugiau laiko ir mažiau streso, ieškodami kito žmogaus.“
24,259 peržiūrų (-a)