Šiandien Komisija pristatė ekologinės gamybos plėtros veiksmų planą. Jo tikslas – skatinti ekologiškų produktų gamybą ir vartojimą, iki 2030 m. pasiekti, kad 25 proc. žemės ūkio paskirties žemės būtų ūkininkaujama ekologiškai, taip pat reikšmingai padidinti ekologinės akvakultūros mastą.

Už aplinką, vandenynus ir žuvininkystę atsakingas Europos Komisijos narys Virginijus Sinkevičius sakė: „Ekologinis ūkininkavimas teikia daug naudos aplinkai, padeda išlaikyti gerą dirvožemių būklę, mažina oro ir vandens taršą ir didina biologinę įvairovę. Kartu, paklausai per pastarąjį dešimtmetį didėjus sparčiau nei gamybai, ekologinis sektorius savo dalyviams duoda ekonominės naudos. Naujasis ekologinio ūkininkavimo veiksmų planas bus labai svarbi priemonė siekiant Biologinės įvairovės strategijoje ir strategijoje „Nuo ūkio iki stalo“ nustatytų tikslų: kad 25 proc. žemės ūkio paskirties žemės būtų ūkininkaujama ekologiškai ir kad reikšmingai didėtų ekologinės akvakultūros mastas. Be to, dar labiau populiarinti ekologinę akvakultūrą padės Komisijos netrukus priimsimos naujos tvarios ES akvakultūros plėtros strateginės gairės.“

Ekologinės gamybos veiksmų plane siūlomi 23 veiksmai, suskirstyti pagal 3 kryptis: vartojimo skatinimas, gamybos didinimas ir tolesnis sektoriaus tvarumo didinimas, siekiant užtikrinti subalansuotą sektoriaus augimą.

  • Ekologiškų produktų vartojimo skatinimui veiksmų plane siūlomi keli konkretūs veiksmai, kuriais siekiama didinti paklausą, išlaikyti vartotojų pasitikėjimą ir padaryti ekologišką maistą labiau prieinamą piliečiams. Jie apima: informacijos apie ekologinę gamybą teikimą, ekologiškų produktų vartojimo populiarinimą, viešųjų maitinimo įstaigų skatinimą daugiau jų įsigyti vykdant viešuosius pirkimus ir ekologiškų produktų platinimo pagal ES mokykloms skirtą programą masto didinimą.
  • Šiais veiksmais taip pat siekiama, pavyzdžiui, užkirsti kelią sukčiavimui, didinti vartotojų pasitikėjimą ir gerinti ekologiškų produktų atsekamumą. Privatusis sektorius taip pat gali atlikti svarbų vaidmenį, pavyzdžiui, darbuotojams kaip atlygį skirdamas čekių, už kuriuos jie galėtų įsigyti ekologiškų maisto produktų.
  • Ekologinės gamybos didinimas. Pagrindinė pertvarkos rėmimo priemonė ir toliau bus bendra žemės ūkio politika. Į būsimą BŽŪP bus įtrauktos ekologinės sistemos, kurioms 2023–2027 m. laikotarpiu bus skirtas 38–58 mlrd. EUR biudžetas, priklausomai nuo derybų dėl BŽŪP rezultatų. Ekologines sistemas galima taikyti ekologiniam ūkininkavimui skatinti. Pagrindinės priemonės apima ne tik BŽŪP, bet ir informacinių renginių organizavimą bei tinklų kūrimą siekiant keistis geriausia patirtimi, ūkininkų grupių, o ne pavienių ūkininkų sertifikavimą, mokslinius tyrimus ir inovacijas, blokų grandinės ir kitų technologijų naudojimą atsekamumui ir kartu rinkos skaidrumui didinti, vietos ir nedidelio masto perdirbimo didinimą, maisto grandinės organizavimo rėmimą ir gyvūnų mitybos gerinimą.
  • Siekdama didinti informuotumą apie ekologinę gamybą, Europos Komisija kasmet rengs ES ekologinę dieną ir teiks ekologiško maisto grandinės apdovanojimus, kad būtų pripažinta kompetencija visuose ekologiškų maisto produktų grandinės etapuose. EK taip pat skatins ekologinio turizmo tinklų plėtrą pristatydama ekologiją puoselėjančius regionus.
  • Siekiant dar labiau didinti ekologinio ūkininkavimo rezultatų tvarumą, daugiausia dėmesio bus skiriama gyvūnų gerovės didinimui, ekologiškų sėklų prieinamumo užtikrinimui, sektoriaus anglies pėdsako mažinimui ir plastiko, vandens ir energijos naudojimo mažinimui. EK taip pat ketina padidinti mokslinių tyrimų ir inovacijų (MTI) dalį ir bent 30 proc. biudžeto skirti mokslinių tyrimų ir inovacijų veiklai žemės ūkio, miškininkystės ir kaimo vietovių srityse, kurią vykdant nagrinėjamos ekologiniam sektoriui būdingos arba su juo susijusios temos.

Europos Komisija ragina valstybes nares parengti nacionalinius ekologinės gamybos veiksmų planus siekiant padidinti jų nacionalinę ekologinio ūkininkavimo dalį. Šiuo metu žemės ūkio paskirties žemės, kurioje ūkininkaujama ekologiškai, dalis valstybėse narėse labai skiriasi: ji gali siekti nuo 0,5 proc. iki daugiau kaip 25 proc. Nacionaliniai ekologinės gamybos veiksmų planai papildys nacionalinius BŽŪP strateginius planus: jų priemonės neapsiribos žemės ūkiu ir tuo, kas siūloma pagal BŽŪP.

Europos Komisija atidžiai stebės pažangą vykdydama kasmetinius pažangos stebėjimo veiksmus su Europos Parlamento atstovais, valstybėmis narėmis ir suinteresuotaisiais subjektais, rengdama pusmečio pažangos ataskaitas ir laikotarpio vidurio peržiūrą.

 20,123 peržiūrų (-a)

100% LikesVS
0% Dislikes