Džeimsas Jangas Simpsonas.
Taigi, kas buvo tas žmogus, kuris pasistengė, jog Palanga 1921 metais atitektų Lietuvai? Šis žmogus turėjo pavardę, kurią esate girdėję visi – Simpsonas. Tik su animacine šeima jis neturi nieko bendro.
Su šia animacine Simpsonų šeimynėle Palangos gelbėtojas neturi nieko bendro, išskyrus pavardę.
Džeimsas Jangas Simsponas (James Young Simpson) buvo labai realus žmogus – gamtos mokslų profesorius, teologas, rašytojas, o mums svarbiausia, kad jis buvo diplomatas.
Džeimsas Simpsonas gimė Škotijoje, 1873 metų rugpjūčio 3 dieną. Mokslo svarba būsimam diplomatui buvo tiesiog įgimta – Džeimso tėvas buvo akušerijos profesorius Edinburgo universitete, o jo giminaitis, Džeimso bendravardis, buvo talentingas gydytojas, vienas pirmųjų per operacijas pradėjusių taikyti narkozę.
Tęsdamas giminės tradicijas, būsimas Palangos gelbėtojas taip pat studijavo Edinburge, labai domėjosi mokslo ir religijos ryšiu. Įdomu tai, kad Edingburge Simpsonas susipažino su vienu Rusijos kunigaikščiu. Šis pakvietė mokslininką pakeliauti po Sibirą. Ši kelionė atskleidė Simpsono, kaip rašytojo, talentą – jis parašė knygą apie Sibiro papročius, žemės ūkio ypatumus. Vėliau dar ne kartą lankėsi Rusijoje. Tad apie šios valstybės sudėtį Simpsonas tikrai žinojo, o gal ir Lietuvos vardą buvo girdėjęs?
Kaip ten bebūtų, 1919 metais Simpsonas su Didžiosios Britanijos atstovais dirbo Paryžiaus taikos konferencijoje – Versalyje jis siūlė suteikti nepriklausomybę Baltijos šalims, žinoma, ir Lietuvai. Ar galėjo jis numanyti, kad dėl sienų ginčo Lietuva ir Latvija pasirašys arbitražą ir jis, Simpsonas, bus paskirtas vyriausiu teisėju, kurio užduotis – išspręsti sienų galvosūkį?
Galvosūkis buvo kaip reikiant – juk Lietuva su Latvija ne šiaip sau pykosi dėl sienos (ir dėl Palangos). Latviai siūlė Lietuvą be Vilniaus krašto sujungti su Latvija ir sukurti vieną bendrą valstybę AISTIJĄ!
Taigi, 1920 metų pabaigoje į Lietuvą atvykęs Simpsonas dirbo iš peties. Kartu su komanda diplomatas klausė palangiškių, kuriai tautybei jie save priskiria, kurioje valstybėje jie nori gyventi ir panašiai.
Išsamus istorinių bei etnografinių ribų tyrinėjimas, gyventojų interesų svarstymas vyko iki 1921 metų kovo 20 dienos. Tądien komisija su Simpsonu priešakyje nusprendė Palangą ir pajūrį iki Šventosios atiduoti Lietuvai.
Dž.Simpsonas išsiaiškino, kad beveik 60 procentų tuometinio Palangos valsčiaus gyventojų buvo lietuviai. Tad atiduoti tokią lietuvišką teritoriją Latvijai nebūtų buvę logiška. Be Palangos ir Šventosios Lietuva nebūtų turėjusi ir priėjimo prie jūros…
Laimei, galvosūkį pavyko išspręsti taikiai – Dž. Simpsonas buvo pagerbtas Gedimino ordinu, vėliau Palangoje jo garbei pavadinta gatvė. O ir konfliktas pasimiršo – latviai važiuoja atostogų į Palangą, o mes, lietuviai, žavimės Latvijos paplūdimiais ir kurortais.
Tad tegyvuoja Palanga ir kaimyniška lietuvių ir latvių meilė.
Gidė Diana Jonaitienė

 113,727 peržiūrų (-a)

100% LikesVS
0% Dislikes