Šulinys. Shutterstock nuotr.

Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) prie Sveikatos apsaugos ministerijos Klaipėdos departamento Kretingos skyrius (toliau – Kretingos skyrius) per 2020 metus iš Kretingos rajono asmens sveikatos priežiūros įstaigų gavo 53 pranešimus apie nėščiąsias ir kūdikius iki 6 mėn. amžiaus, kurių maistui naudojamas šachtinių šulinių vanduo.

Kretingos skyriaus specialistai organizavo 51 šachtinio šulinio vandens cheminius tyrimus azoto grupės junginių – nitritų ir nitratų – kiekiui nustatyti. Dviejų šachtinių šulinių vanduo nebuvo tiriamas, nes maisto ruošimui gyventojai naudojo centralizuotai tiekiamą geriamąjį vandenį. Atlikus tyrimus, nustatyta, kad nitratų kiekis 6 šulinių vandenyje viršijo Lietuvos higienos normos HN 24:2017 ,,Geriamojo vandens saugos ir kokybės reikalavimai“, pavirtintos Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2017 m. spalio 25 d. įsakymu Nr. V-1220 ,,Dėl Lietuvos higienos normos HN 24:2017 ,,Geriamojo vandens saugos ir kokybės reikalavimai“ patvirtinimo“, nustatytą ribinę rodiklio vertę.

Kretingos skyriaus specialistai informavo asmenis, kurių šachtiniuose šuliniuose nustatyta ribinę vertę viršijanti nitratų koncentracija, apie tyrimų rezultatus ir galimą pavojų sveikatai bei saugaus vandens ruošimo būdus. Apie tyrimų rezultatus raštu informuotos asmens sveikatos priežiūros įstaigos.

Nitratais ir nitritais užterštas vanduo neturi specifinio skonio, kvapo ar spalvos. Šios cheminės medžiagos iš vandens nepašalinamos nei virinant, nei filtruojant buitiniais vandens filtrais. Sveikatai labiausiai pavojingi yra nitritai, kadangi jie iš virškinimo trakto patenka į kraują ir jungiasi su hemoglobinu, versdami jį methemoglobinu (HbOH), todėl hemoglobinas neperneša deguonies į audinius. Jautriausi methemoglobino toksiniam poveikiui yra kūdikiai iki 3 mėnesių amžiaus dėl fermentinių sistemų nesubrendimo.

Siekiant išvengti šulinio vandens taršos, būtina laikytis šulinio įrengimo reikalavimų. Būsimo šachtinio šulinio vietą rekomenduojama aptarti su inžinieriumi hidrogeologu. Šachtinis šulinys turėtų būti įrengtas taip, kad į jį nepatektų kritulių, nesikauptų paviršinis vanduo ar sniegas. Jis turi būti dengtas stogeliu arba dangčiu ir turėti ventiliacijos angą, mechaninę arba elektrinę vandens pakėlimo įrangą.

Ar vanduo saugus ir tinkamas vartoti, galima sužinoti tik ištyrus jį laboratorijoje. Visi šachtinių šulinių vandens vartotojai jį gali išsitirti patys, kreipdamiesi į tokius tyrimus atliekančias akredituotas laboratorijas.

Dalia Jociuvienė

NVSC Klaipėdos departamento Kretingos skyriaus vedėja

 

 378,182 peržiūrų (-a)

67% LikesVS
33% Dislikes