Nesulaukdami jokių konkrečių veiksmų iš Kretingos rajono savivaldybės administracijos pusės, Jokūbavo kaimo bendruomenės centro nariai nutarė padėti valdžiai apsispręsti ir paprašė jiems labai reikalingą „Jokūbavo keliuką“ iš privatininkų nupirkti.
Negalintys naudotis keliu Jokūbavas-Petrikaičiai dar rugpjūčio 28-ąją jokūbaviškiai kreipėsi į Savivaldybės administraciją, į merą Antaną Kalnių. Jie prašė neleisti privatizuoti ir uždaryti labai jiems svarbios susisiekimo atkarpos – Babrūnės gatvės Jokūbave, ties Maro kapinaitėmis ir Babrūnės upeliu. Tačiau iki šiol jokios atsakymo nesulaukė.
Dėl vadinamojo „Jokūbavo keliuko“ istorijos atsiradimo rūpesčių turi ne tik Savivaldybės administracija, bet ir teismas, Generalinė prokuratūra. Į pirmąją instanciją kreipėsi sklypo, kurį kerta Jokūbave esanti Babrūnės gatvė, savininkai, o dėl Klaipėdos apygardos prokuratūros sprendimo tyrimo visuomenės interesui apginti nepradėti Generalinei prokuratūrai pasiskundė Savivaldybės administracija. Nei iš vienos, nei iš kitos institucijos atsakymų kol kas nėra.
Prarandantys kantrybę jokūbaviškiai lapkričio pradžioje dar kartą kreipėsi į Savivaldybę. Šįkart jie prašo perimti kelio Jokūbavas-Petrikaičiai 380 metrų atkarpą visuomenės reikmėms. Taip pat prašoma taikyti laikinąsias apsaugos priemones, kol bus išspręstas šis klausimas, kas sklypo savininkai daugiau negadintų kelio bei nesodintų augmenijos. Suprantama, Jokūbavo bendruomenė nori sužinoti, kokių priemonių jų prašymui patenknti imasi ir Savivaldybė.
Tačiau praėjus mėnesiui po oficialaus prašymo išsiuntimo, Savivaldybės tyli. Pasak Savivaldybės administracijos Vietinio ūkio ir turto valdymo skyriaus vedėjos Sigutės Jazbutienės, kol negautas atsakymas iš Generalinės prokuratūros, nieko daryti negalima.
Tačiau lapkričio 4-osios Jokūbavo kaimo bendruomenės centro raštas bei jo pirmininko Manto Keblio komentaras verčia susimąstyti. Prašymą kelio atkarpą perimti visuomensės reikmėms galbūt ir įmanoma patenkinti. Už gautus iš Savivaldybės biudžeto pinigus privatininkai, tikriausiai, sugebėtų įrengti ir apvažiavimą aplink savo skypą.
„Modelis labai paprastas. Vietoj to, kad privatininkas apvažiavimą įrengtų savo lėšomis, paėmus kelio atkarpą visuomenės reikmėms, tai galės padaryti už gautas iš biudžeto lėšas, nereikės mokėti iš savo kišenės. Aš taip pat anksčiau galvojau apie to sklypo pirkimą. Ankstesnis savininkas neslėpė, jog gali kilti problemų dėl kelio. Todėl manau, kad dabartinių savininku pasakymas, jog jie nieko nežinoję, yra visiška nesąmonė. Na, o mums, Jokūbavo bendruomenei šis kelias labai reikalingas. Dabar žemės ūkio technika, norint pasiekti laukus, tenka važiuoti per gyvenvietę, kas yra labai nesaugu. Be to, atstumas pailgėja iki 8 kilometrų, kai anksčiau žmonių sklypai buvo tik už 500-700 metrų“, – sakė M.Keblys.
Pasak Savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojos Violetos Turauskaitės, kelio atkarpos paėmimas visuomenės reikmėms teoriškai įmanomas, tačiau procedūra sudėtinga.
„Tikimės, kad tokios procedūros nereikės. Tai priklausys nuo Generalinės prokuratūros sprendimo. O atsakymą Jokūbavo kaimo bendruomenės centrui dėl kelio atkarpos perėmimo galimybių išsiuntėme ketvirtadienį. Jo paruošimas užtruko todėl, kad bendruomenės raštas buvo adresuotas ne tik Savivaldybės administracijai, bet ir Tarybai bei pačiam merui Antanui Kalniui. Tarybos nuomonę per posėdį išgirdome, tačiau mero komentaro negavome. Todėl surašėme tik Administracijos poziciją“, – „Švyturiui“ sakė V.Turauskaitė.
Beje, Savivaldybės tarybos dauguma irgi lyg ir keičia savo poziciją. Iki šiol pakankamai aršiai puolusi „kraštiečius“ bei merą A.Kalnių, esą, dėl galimų pastangų padėti rinkimuose juos palaikiusiems verslininkams, dabar stengiasi surasti „aukso vidurį“.
Anot daugumos atstovo Dovydo Bajoro, kelio atkarpa nebuvo užregistruota Ragistrų centre kaip Savivaldybei priklausantis nekilnojamasis turtas.
„Kelias Jokūbavas-Petrikaičiai inventorizuotas buvo jau seniai, tačiau nebuvo užregistruotas. Vyriausybei pagrasinus, jog neįregistruotiems keliams nebus skiriamos lėšos, visos savivaldybės suskubo tai daryti. Panašių problemų yra ir kituose rajonuose. Labai kruopščiai nesiaiškinta, per kokius sklypus ir kaim praeina keliai. Taip atsitiko ir pas mus. Kelio atkarpos paėmimas visuomenės reikmėms būtų išeitis iš susiklosčiusios situacijos. Nors pačios problemos gal ir neišspręstų“, – sakė D.Bajoras.
Kad problema vis dėlto liktų, pritarė ir V.Turauskaitė.
„Kelias dreiktųsi per privatų sklypą, kirsdamas jį perpus. Tačiau yra galimybė suformuoti du atskirus sklypus“, – teigė V.Turauskaitė.
Vadinasi, už kažkieno padarytą klaidą, o gal ir tyčinius veiksmus arba neveikimą, sukėlusį ne tik privatininkų ir Savivaldybės konfliktą, bet ir paskatinusį politines rietenas, sumokėti tektų mokesčių mokėtojams.
„Rajono biudžetui tai nebūtų labai dideli pinigai, gal vienas kitas tūkstantėlis. O jei privatininkai norėtų, galėtų padaryti ir apvažiavimą“, – svarstė D.Bajoras.
35,136 peržiūrų (-a)