Gyventojai, gavę sąskaitas už šildymą, dažnai teiraujasi – kodėl jiems tenka mokėti daugiau, nei gretimų daugiabučių gyventojams. Pagrindinė priežastis, dėl kurios skiriasi mokėjimai už šilumą, yra pastatų būklės skirtumai. Kuo pastatas nesandaresnis, blogesnės būklės, kuo prasčiau prižiūrimos jo šildymo ir karšto vandens sistemos, tuo daugiau gyventojai moka už suvartotą šilumą.

Lietuvos šilumos tiekėjų asociacija konstatuoja, kad Lietuvoje daugelio neatnaujintų (nerenovuotų) daugiabučių gyvenamųjų namų, pastatytų  iki 1993 m., vidaus šildymo ir karšto vandens tiekimo sistemos, priklausančios namo butų (patalpų) bendraturčiams, vis dar neatitinka privalomųjų reikalavimų: jos dažnai išbalansuotos, butuose (patalpose) įrengti neprojektiniai šildymo prietaisų paviršiai, vamzdynai susidėvėję, pažeisti korozijos, nėra automatinio šilumos punkto reguliavimo, jau nekalbant apie individualias reguliavimo priemones butuose.

Siekdami mažesnėmis sąnaudomis sumažinti šilumos suvartojimą tokiuose daugiabučiuose gyvenamuosiuose namuose, butų (patalpų) savininkai turėtų atlikti šiuos darbus:

–          Sutvarkyti daugiabučio gyvenamojo namo bendrojo šilumos energijos tiekimo vamzdyną – užtikrinti sandarumą, izoliuoti.

–          Pasiekti, kad butų (patalpų) šildymo prietaisų paviršiaus plotas atitiktų projektui. Tam, kad namo šildymo sistema būtų subalansuota, reikia, kad radiatorių ir (ar) jų sekcijų kiekviename bute būtų tiek, kiek numatyta namo šildymo sistemos projekte. Dėl šildymo sistemos išbalansavimo šilumos suvartojimas name yra neefektyvus – patalpų oro temperatūra skirtinguose butuose gali esmingai skirtis, kai kurie butai (patalpos) peršildomi, švaistant šilumos energiją, o kituose butuose (patalpose) šalta. Atstačius šildymo prietaisų skaičių į projekte nustatytą, pastate būtų naudojama mažiau šilumos ir patalpų oro temperatūra skirtinguose namo butuose būtų lygesnė.

–          Gyventojų sąmoningumas šilumos sutaupymą daugiabučiuose gali sumažinti net iki 20 proc. (langų durų plyšių sutvarkymas, įprotis uždaryti lauko, koridorių duris ir panašiai). Tačiau efektyvus šilumos taupymas daugiabučiuose namuose įmanomas, tik jeigu visi gyventojai įsitrauks ir prisidės prie šilumos taupymo proceso.

Šildymo sistemos pertvarkymas įmanomas tik pasibaigus šildymo sezonui, būtent šiuo laikotarpiu daugiabučių namų vartotojams vertėtų aptarti, kokias priemones jie įgyvendins iki rudens, kad ateinantį šildymo sezoną butuose būtų užtikrinta komfortiška oro temperatūra, o išlaidos šildymui mažėtų.

Didžiausi energijos taupymo rodikliai (2-4 kartus energijos vartojama mažiau) pasiekiami atlikus viso pastato kompleksinį modernizavimą – išorinių atitvarų (sienos, stogas) šiltinimas, langų, durų bei inžinerinių sistemų (šildymas, vėdinimas, vandentiekis, elektra) keitimas.

Jei nesate apsisprendę renovuoti visą pastatą rinkitės kitas priemones, kurios taip pat leis ženkliai taupyti energiją:

Šilumos punkto automatizavimas. Neatnaujintuose daugiabučių namų šilumos punktuose šilumos tiekimas į butus yra reguliuojamas rankiniu būdu, pasukant sklendes. Tokiame punkte, keičiantis oro temperatūrai, reikia prisukti arba atsukti sklendę, ypač rudens ar pavasario metu, kai lauke dieną būna šilta, o naktį – vėsu. Namuose su rankiniu reguliavimu, patalpos šildomos netolygiai. Įdiegus automatizuotą šilumos punktą ir įrengus lauko oro ar patalpos temperatūros daviklius, šiluma reguliuojama automatiškai. Įrengus automatizuotą šilumos punktą Jūsų butai nebus perkaitinami arba nekomfortiškai vėsūs, karšto vandens temperatūra atitiks higienos normų reikalavimus, o sąskaitos už šildymą – mažesnės.

Vidaus šildymo ir karšto vandens sistemos keitimas. Pasenusi, nemodernizuota šildymo ir karšto vandens sistema dažniausia yra neekonomiška ir neefektyvi. Be to, senuose daugiabučiuose dažniausia būna įrengta vienvamzdė šildymo sistema, kuri sumontuota neatsižvelgiant į individualius gyventojų poreikius.

Šildymo ir karšto vandens sistemų pertvarkymas ar keitimas (įskaitant radiatorių keitimą, termostatinių ventilių įrengimą, vamzdynų keitimą ir vamzdynų izoliavimą, balansinių ventilių, šilumos skaitiklių ar daliklių įrengimą) leidžia taupyti šilumos energiją tiek individualiai kiekviename bute, tiek ir bendrose namo patalpose (laiptinės, rūsiai).

Specialistų skaičiavimais, namo šilumos punkto automatizavimas ir vidaus šildymo bei karšto vandens sistemų keitimas, įrengiant individualius skaitiklius ar daliklius butuose, leidžia pasiekti 30 proc. šilumos energijos sutaupymą.

Taupykime energiją individualiomis ir kolektyvinėmis priemonėmis ir taip ne tik sumažinsime savo išlaidas, bet ir prisidėsime prie Lietuvos energetinės nepriklausomybės didinimo ir kovos su visuotiniu klimato atšilimu.

UAB Kretingos šilumos tinklų administracija

 14,904 peržiūrų (-a)

50% LikesVS
50% Dislikes