Augintinis – ne dovana
Šventinio šurmulio metu daugelis ieško įdomesnių ir mielų dovanų. Neretai nusprendžiama pradžiuginti vaikus, dovanojant jiems gyvūnėlius. Tačiau gyvūnas – ne žaislas, o kasdienė atsakomybė ir papildomi įsipareigojimai.
Dažnai, ypač niekada anksčiau gyvūnų nelaikiusiems žmonėms, gyvūnas asocijuojasi tik su maloniais įspūdžiais ir pozityviomis emocijomis. Tačiau realybėje susiduriama su papildomais rūpesčiais, būtinybe keisti savo dienotvarkę (pvz., šuns vedžiojimas nepriklausomai nuo oro sąlygų), finansinėmis išlaidomis pašarams, veterinarinėms paslaugoms, priežiūros priemonėms (guoliui, maisto dubenėliui, kačių kraikui, šunų pavadėliams ir kt.), o neretai ir nuostoliais, patiriamais dėl augintinio išdaigų. Gali sugadinti jūsų baldus, sugraužti jūsų mėgstamus batus, išrausti gėles ir pridaryti daugybę kitų išdaigų. Prinešti į namus purvo, šėrimosi sezonu jo plaukų ant savo rūbų rasite ne tik jūs, bet ir namuose apsilankę svečiai. Daugelis šunų, net ir puikiai prižiūrimų ir reguliariai maudomų, vis tiek turi specifinį kvapą.
Neretai gyvūnas augintinis tampa dovana Šv. Kalėdų ar gimtadienių progomis. Nepagalvojama, kad lengvabūdiškas įsigijimas gali sukelti stresą gyvūnui, jei po to reikia jį perduoti kitam šeimininkui, grąžinti veisėjui ar atiduoti į globos namus. Kartais paaiškėjus, kad šeimos narys alergiškas gyvūnams ar tiesiog dėl didelio užimtumo, pomėgio keliauti, neturi galimybių tinkamai pasirūpinti įsigytu augintiniu, jo priežiūra užkraunama giminėms ar draugams. Todėl reikėtų atsakingai spręsti gyvūnų augintinių įsigijimo klausimą norint, kad toks sprendimas pateisintų lūkesčius ir suteiktų jaukumą namams.
Pirmiausia, renkantis augintinį, jo veislę, būtina sužinoti viską apie tos veislės paskirtį. Būtina viską išsiaiškinti iki smulkmenų apie to augintinio fiziologinius poreikius, ar viską galėsime jam suteikti. Augintinio įsigijimas yra labai svarbus sprendimas. Jūs džiaugsitės gyvūno draugija tik tuo atveju, jei labai gerai apsvarstysite visus „UŽ” ir „PRIEŠ”, ir tik tada priimsite sprendimą.
Atsakingas savininkas turėtų žinoti ir laikytis visų galiojančių gyvūnų laikymo taisyklių. Pasirūpinti, kad gyvūnas būtų saugus ir pats nekeltų pavojaus aplinkiniams. Turėtų užtikrinti, kad gyvūnas būtų sveikas, o prireikus pasirūpinti, kad jam bus suteikta visapusiška veterinarinė pagalba. Įsigijęs augintinį jūs įsipareigojate juo rūpintis iki pat jo gyvenimo pabaigos. Gyvūnas nėra daiktas, kuriam atsibodus galima tiesiog jo atsisakyti.
Galimybė turėti priėjimą prie švaraus vandens, pašaro, atsižvelgiant į gyvūno rūšį, amžių, fiziologinę būklę. Tai teisė į pakankamą vandens ir maisto medžiagų kiekį, reikalingą gyvūno normaliai būklei ir sveikatingumui palaikyti.
Užtikrinti tinkamą laikymo aplinką, įskaitant pastogę, patogią poilsio vietą, apsaugą nuo nepalankių oro sąlygų. Gyvūnams turėtų būti suteikiama veterinarinė pagalba, įskaitant prevencines priemones nuo ligų ir sužalojimų.
Atsižvelgiant į gyvūno rūšį, turėti galimybę natūraliai elgtis, turėti pakankamai erdvės judėti.
Gyvūnai turi būti prižiūrimi ir laikomi tokiomis sąlygomis, kad išvengtų bereikalingo streso.
Augintinis duoda savo šeimininkui labai daug. Jis nieko nereikalauja mainais, o už dėmesį ir rūpestį su kaupu atsidėkoja švelnumu ir bičiulyste.
VMVT Klaipėdos departamento kretingos skyriaus
Vyriausiasis veterinarijos gydytojas-inspektorius
Vilius Stančikas
22,896 peržiūrų (-a)
