Praėjusio savaigalio lietus smarkiai apgadino Kartenos piliakalnį – atsirado didelė nuošliauža. Kokių priemonių reikės imtis, kad piliakalnio šlaito gamta nenuniokotų dar labiau, ir kiek tai kainuos, kol kas neaišku.
Informacija apie atsiradusią Kartenos piliakalnio nuošliaužą internetinėje erdvėje pasirodė praėjusį sekmadienį. Pirmadienio rytą apžiūrėti gamtos padarytą žalą piliakalniui atvyko Kultūros paveldo departamento, Kretingos muziejaus, Salantų regioninio parko specialistai.
Salantų regioninio parko direktorius Modestas Šečkus „Švyturiui“ teigė, jog dabar, apžiūrėjus nuošliaužą, bus ieškoma galimų ekspertų, kurie galėtų apskaičiuoti padarytą žalą bei patartų, kokių veiksmų imtis, kad piliakalnio šlaitas nesmuktų dar daugiau. Vėliau paaiškėtų, kiek šlaito sutvirtinimo darbai galėtų kainuoti.
Pasak Kultūros paveldo departamento specialistų, aišku viena – šlaito sutvirtinimo darbai kainuos brangiai.
Taip pat mėginta spėlioti, kokios svarbiausio priežastys nulėmė nuošliaužos atsiradimą. Suprantama, labiausiai piliakalniui pakenkė lietus. Tačiau, anot M.Šečkaus, pagreitinti erozijos procesą galėjo ir piliakalnyje išraustos žvėrių olos, urvai.
„Kalbos, kad nuošliaužos atsirada todėl, kad iškirsti piliakalnio medžiai, yra paprasčiausia spekuliacija. Atvirkščiai, medžių buvimas ant šlaitų skatina jų destabilizaciją. Įsivaizduokite, kaip atrodytų, jei pūstelėjus stipresniam vėjui ant šlaito augantis medis griūtų. Jis juk išvirstų su visomis šaknimis, tuo pačiu nusitempdamas ir nemažą sluoksnį grunto. Be to, juk medžių kitrimo priemonės irgi buvo numatytos ne šiaip sau, o atsižvelgiant į specialistų išvadas“, – „Švyturiui“ sakė Salantų regioninio parko direktorius M.Šečkus.
31,088 peržiūrų (-a)