Nacionalinė žemės tarnyba (NŽT) paskelbė 2021 metų žemės naudojimo valstybinės kontrolės ataskaitą. Joje teigiama, kad Kretingos rajone buvo nustatyti 53 įvairaus pobūdžio žemės naudojimo pažeidimai. NŽT Kretingos teritorinis skyrius pernai atliko 145 žemės naudojimo patikrinimus: 75 patikrinimai buvo planiniai ir 72 – neplaniniai.
Sklypai plečiami į gatves
NŽT Kretingos teritorinio skyriaus vadovas Dalius Vitkus pasakojo, kad bene daugiausia žemės naudojimo pažeidimų užfiksuota sodų bendrijose, o tipiškas pažeidimas – tai vienoks ar kitoks savo žemės sklypo praplėtimas.
„Net keista, kad bene lengviausiai nustatomas ir plačiai paplitęs savo sodo sklypo praplėtimas į gatvės pusę“, – stebėjosi D. Vitkus. Juk tai gana lengva pamatyti. Kretingos miesto teritorijoje – toks pažeidimas taip pat dažnai pasitaikantis. Gyventojai teisinasi, kad lyg ir nežinoję, jog neteisingai valdo valstybinės žemės plotą, nes jie būna ir namus ar sodybas pirkę iš ankstesnių savininkų, kurie kažkada tyčia ar netyčia prasiplėtė sklypų ribas.
„Pernai, atlikdami planinius patikrinimus Panevėžio gatvėje, fiksavome tokio pobūdžio pažeidimus. Kai kurie žmonės pastebi žemės sklypų ribų neatitikimus, kai registruoja savo nuosavybę. Savivaldybė jau treti metai masiškai matuojasi savo gatves, o kai žmogus ateina registruoti nuosavybę, išaiškėja, kad jo sklypo ribos persidengia su gatvės ribomis. Vadinasi, žmogus žemę valdo ne taip“, – aiškino D. Vitkus.
Vadovas pripažino, kad sklypų ribų neatitikimai gali būti ir dėl kažkada anksčiau atliktų kadastrinių matavimų pagal vietinę koordinačių sistemą. Būna, kad vadovaudamiesi tais matavimais žmonės susikūrė gerbūvį, pastatė tvoras, tačiau faktinis žemės naudojimas neatitinka Registrų centro duomenų. Pirmiausia siūloma susitvarkyti sklypo ribas, atlaisvinti valstybinę žemę, žmonės dažniausiai su tuo sutinka. Kita vertus, NŽT taip pat gali pripažinti išryškėjusias matavimų paklaidas ir nurodyti, kaip sutvarkyti formalumus ir įteisinti žemės naudojimą.
Aršūs kaimynų ginčai – teismuose
Tais atvejais, kai privataus sklypo ribos yra nustumtos į gatvę, šaligatvį, susitarimų su valstybe paprastai nebūna, nes prioritetas teikiamas viešo naudojimo erdvėms.
„O būna nesusitarimų, pykčių ir konfliktų ir tarp greta esančių kaimynų, kai neatitinka faktinis žemės naudojimas su registruotomis sklypo ribomis. Kasmet panašių atvejų atsiranda dešimtys. Jeigu kaimynai bendrauja draugiškai ir geranoriškai, reikalus išsprendžia tarpusavyje. Juk galima susitarti tarpusavyje, kad susitarimų ir naujų matavimų duomenys atsidurtų Registre. O jeigu ne – tada ginčai sprendžiami teismuose. Yra pavyzdžių, kai ginčai tarp dviejų kaimynų įvairių instancijų teismuose tęsėsi ir metų metus. Panašiais atvejais darbo turi visi – ginčo šalys, advokatai, teismai, mūsų tarnyba, tad kiek galų gale kainuoja tas ginčijamas žemės lopinėlis?“ – samprotavo D. Vitkus.
Teismų keliu NŽT tenka spręsti ginčus su tais, kurie piktybiškai laikosi užgrobtų valstybės žemių. Pasak D. Vitkaus, tokio pobūdžio teisminių ginčų daug nebūna, pernai buvę ar ne du. Yra pasitaikę ir kitokių pavyzdžių. Neseniai Šiaulių gatvėje sklypo savininkas, kurio naudojama žemė užėmė dalį šaligatvio, geranoriškai susitarė su savivaldybe, nuardė savo tvorą ir neprašė jokios kompensacijos už perleistą plotą.
„Jeigu kilę prieštaravimai geranoriškai sprendžiami iš abiejų pusių, viskas įvyksta greičiau ir lengviau. Skausmingi ir ilgi procesai su teismais užima daug laiko, kainuoja nepigiai, tai reikia įvertinti, kiek vertas žemės lopinėlis,“ – sakė NŽT Kretingos skyriaus vadovas.
Valstybinės kontrolės statistika
Kaip skelbiama 2021 m. žemės naudojimo valstybinės kontrolės ataskaitoje, kontrolės metu sistemingai tikrinama, ar žemę naudojantys asmenys laikosi Lietuvos Respublikos žemės įstatyme ir kituose įstatymuose, reglamentuojančiuose žemės naudojimo priežiūrą, nustatytų žemės naudojimo tvarkos reikalavimų.
Pernai NŽT atliko 10290 planinių ir neplaninių žemės naudojimo valstybinės kontrolės patikrinimų.
Žemės naudojimo tvarkos reikalavimai, už kurių nesilaikymą numatyta administracinė atsakomybė, nustatyti Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekse (ANK).
Pernai Kretingos rajone pagal ANK 110 str. nustatyti 27 pažeidimų atvejai (ar savavališkai neužimama ir (ar) savavališkai nenaudojama valstybinė arba privati žemė, vandens telkiniai). Lietuvoje tokių pažeidimų iš viso nustatyta 2857.
Pagal ANK 333 str. rajone nustatyti 24 pažeidimų atvejai (žemės naudojimo apleidimas). Lietuvoje tokių pažeidimų – 1745.
Pažeidimų pagal ANK 261 str. – 1 (yra tikrinama, ar žemės sklypai naudojami pagal pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir naudojimo būdą, laikomasi žemės sklypui nustatytų žemės servitutų). Lietuvoje iš viso – 104 pažeidimų atvejai.
Ir dar pernai Kretingos rajone nustatytas 1 pažeidimas pagal ANK 112 str. (riboženklių sunaikinimas arba sugadinimas). Lietuvoje – 51 tokio pobūdžio pažeidimas.
