1955 m. sausio 19 d. Kretingos rajono laikraštyje „Stalinietis“ nenorom atsiskleidė, kad didžiausia problema tą žiemą buvo gyvulių žiemojimas. 3 iš 4 laikraščio puslapių buvo skirti būtent tam vienam klausimui. Netiesiogiai tai byloja, kad gyvulių fermose karvutės gyvavo labai varganai.
Pastebėjome, kad prieš savaitę šiai problemai taip pat buvo skirtas dėmesys. Sausio 12 d. „Stalinietis“ parašė net apie tokį dalyką, kad dviejų kolūkių pirmininkai pardavinėjo savo fermų karvutes. Gal tikrai taip gelbėjo jas nuo bado?
O po savaitės – laikraščio turinys toks pat, net dar daugiau. Pirmajame puslapyje „vedamasis“ juodžiausiomis raidėmis – pagrindinis straipsnis, skambantis kaip šūkis: „Užtikrinti aukštą karvių produktyvumą“. Svarbiausia čia – neužmiršti, kad dabar visi žmonės „ryžtingai kovoja“ (ne dirba, bet kovoja) „už staigų žemės ūkio ir lengvosios bei maisto pramonės pakilimą“. Tam juos įkvepia „istorinis“ (visi jie tada būdavo „istoriniai“) SSRS komunistų partijos „cėka“ plenumas, kovotojų pirmose gretose atsiduria visi „socialistinio kaimo žemdirbiai“. Tokių plenumų iškelti uždaviniai būdavo nuleidžiami žemyn – į respublikas, taip pat ir į Lietuvą.
Tokia „parodomoji kova“ (tai buvo vadinama tiesiog „pokazucha“) tiek stambiojoje pramonėje, tiek žemės ūkyje vyko ištisus 50 metų ar daugiau, tačiau jokių apčiuopiamų rezultatų nedavė. O partijos reikalavimai – lyg karvučių meniu surašyti, kad „stambieji, sultingieji ir koncentruoti pašarai būtų šeriami melžiamoms karvėms būtinai paruoštu pavidalu – šiaudų kapojimo, šutinimo ir savaiminio šutinimo būdu, paskatinant juos žliaugtais, saladinu ir kitomis maisto pramonės atliekomis…Šis nutarimas reikalauja iš pagrindų pagerinti karvių žiemojimo sąlygas, užtikrinti gerą tvartų būklę, karvių girdymą, taisyklingą jų melžimą ir kitas priemones, nukreiptas karvių produktyvumui kelti“.
Panašūs reikalavimai, nurodymai ir šūkiai tiesiog bombardavo skaitytojus iš visų pusių. Pirmajame puslapyje – reikalavimas užtikrinti šiltą ir sotų gyvulių žiemojimą, ištisi 3 ir 4 puslapiai – apie parodomąjį LKP VI suvažiavimo vardo kolūkio (kur jis buvo rajone – gal kas pamena?) susirinkimą ir jo sprendimus, perkeliamus į kitus rajono kolūkius. Sprendimai, pasiūlymai – tai buvo per visus „socialistinės ekonomikos“ metus: didinti vidinius rezervus, daugiau gamybos kontrolės iš komunistų grupelės pusės, sąžiningai ir kokybiškai atlikti kiekvieną darbą, vykdyti partijos nutarimus ir pan.
Šio kolūkio kolūkiečiai prisipažįsta, kad „mes dar turime gerai pasitempti, kiekvienam 100 ha ariamos žemės, pievų ir ganyklų mums trūksta 5 melžiamų karvių, pagal turimą žemės plotą turime gauti dvigubai daugiau pieno, mėsos ir kitų gyvulininkystės produktų“. Net dvigubai? Juk tai ne juokas! Bet reikalas paprastas – „galimybės slypi neišnaudotuose kolūkinės gamybos rezervuose“. Beje, tos galimybės taip ir nebuvo išnaudotos iki pat 1990 metų, kai Sovietų sąjunga buvo atsidūrusi ant tikro bado ribos…
Laikraštyje buvo ir žiupsnelis naujienų iš „plačiosios tėvynės“. Pirmiausia ir svarbiausia – jaunimas vis dar verbuojamas vykti į plėšinius, įsisavinti dirvonuojančių „plačiosios tėvynės“ žemių.
Kitos žinios. Udmurtijoje ruošiamasi statyti hidroelektrinę, reikia tiesti geležinkelį ir 28 km automagistralę. O Dubosarų hidroelektrinė Moldavijoje jau veikia, du blokai gamina elektrą. Dar statoma ir Stalingrado hidroelektrinė, ten pradėjo veikti betono gamykla-automatas.
Žinutė, kaip partija rūpinasi žemės ūkio darbuotojų poilsiu – galima praleisti atostogas Pamaskvės, Baltarusijos, Ukrainos poilsio namuose.
Puikiai sekasi Tadžikijos kolūkiams, kurie gavo po 10-30 mln. rublių daugiau, parduodami medvilnę, grūdus ir kitą produkciją.
Suomiai rusams pastatė ledlaužį „Kapitan Belousov“, kuris ves laivus ir plaukios Baltijos jūra. Informacija apie sunkiųjų staklių gamybą Rusijoje.
Šio numerio propagandos „sunkiosios artilerijos“ vyšnia ant torto – tai partijos istorijos instituto mokslinio bendradarbio V. Kondrato straipsnis „Kova už tarybų valdžią Lietuvoje 1918-1919 metais“. Propagandiniame tekste rašoma, kad 1917 m. spalio perversmas „atvėrė kelią į laisvę visoms Rusijos tautoms, tame tarpe ir lietuvių tautai“. Kaipgi taip: ar lietuvių tauta priklauso Rusijai? O straipsnyje juk aiškiai teigiama, kad lietuviai priklauso Rusijai. Tikrai?
Didelis autoriaus dėmesys – komunistinio judėjimo atsiradimui Lietuvoje. Teigiama, kad jau 1918 m. vasarą ir rudenį daugelyje Lietuvos miestų veikė komunistinės organizacijos, o spaly įvyko pirmasis suvažiavimas. Atseit, darbininkai ir valstiečiai vienijosi, judėjimas plėtėsi, stiprėjo, kol 1918 m. pabaigoje susikūrė laikinoji revoliucinė vyriausybė. Išdėstomi ir jos darbai bei laimėjimai: kaimo varguomenė aprūpinama sėkla (iš kur ji paimta karo nualintoje Lietuvoje – nepaaiškinama) ir žemės ūkio inventoriumi, dedamos pastangos paleisti darbui pramonės įmones, tvarkomi geležinkeliai ir ryšiai. O dar – „stambios priemonės kultūros ir švietimo srityje“ (kokios tos priemonės – nė žodžio).
Kaip jau įprasta totalitarinėje propagandoje, komunistai visiems nešė tik laisvę, gėrį, tačiau „pikčiausieji lietuvių tautos priešai buržuaziniai nacionalistai, būdami bejėgiai sulaikyti revoliucijos vystymąsi, maldavo pagalbos iš JAV, Anglijos ir Prancūzijos imperialistų. Bijodami revoliucinės liaudies, į vieną kontrrevoliucinį lagerį susijungė visos Lietuvos buržuazinės partijos: socialdemokratai ir klierikai, liaudininkai ir tautininkai, sudarydami vieną gaują“.
Nei daugiau, nei mažiau: jeigu tu ne su komunistais, tu gali būti tik priešiška gauja. Aišku, ji labai pavojinga, ją būtina kuo greičiau sunaikinti. Ar ne tokio paties mąstymo ir elgesio recidyvus matome ir šiandien, kai ta pati Rusija, neatsikračiusi bolševistinių-komunistinių tradicijų, pradėjo karą su Ukrainos liaudimi? Rusijai vadovaujančio V. Putino argumentai pradėti karą buvo labai panašūs: ukrainiečiai – nacistai, vykdo kažkokį genocidą ir t. t. Kaip 1955 m., taip ir šiandien: totalitarinėje žiniasklaidoje nė žodžio apie tai, kaip 1918-1919 m. lietuviai kovojo ir sėkmingai sumušė bolševikinius atėjūnus, o 2022 m. Rusijos žiniasklaidoje karą Ukrainoje uždrausta vadinti karu.

 10,955 peržiūrų (-a)

50% LikesVS
50% Dislikes