Kretingos verslo ir technologijos mokykla nuo rugsėjo 1-osios taps E. Galvanausko profesinio mokymo centro padaliniu, o Savivaldybė jau tapo šio centro dalininke.

Liepos 11-ąją Kretingos rajono savivaldybės administracijos direktorius Egidijus Viskontas pasirašė dokumentus, pagal kuriuos Savivaldybė tapo Ernesto Galvanausko profesinio mokymo centro dalininke, turinti ketvirtadienį dalininkės teisių. Kitos trys dalys priklauso Švietimo, mokslo ir sporto ministerijai. Tokiu būdu Savivaldybė įgijo daugiau galimybių Kretingos verslo ir technologijos mokyklą išlaikyti Kretingsodyje bei išvengti buvusio taip vadinamo technikumo likimo.
Iki šiol Savivaldybė panašiomis sąlygomis buvo Kretingos verslo ir technologijos mokyklos dalininke, irgi turėjusia vieną ketvirtadalį dalininkės teisių. Kitos dalys priklausė Švietimo, mokslo ir sporto ministerijai. Tačiau dabar, pasirašius dokumentus bei patvirtinus naujus įstatus, Savivaldybė tapo Kretingos mokyklos, bet ir viso E.Galvanausko profesinio mokymo centro dalininke.
Apie vos gyvuojančią, beveik ant žlugimo ribos balansuojančią mokyklą kalbėta daug, tačiau geresnių ateities perspektyvų niekas neprognozavo. Tik ministerijai nusprendus kretingiškę mokyklą prijungti prie E.Galvanausko profesinio mokymo centro, atsirado „šviesa tunelio gale“. Neginčijama, kad Klaipėdoje įsikūręs profesinio mokymo centras yra nepalyginamai aukštesnio lygio bei turintis kur kas stipresnę materialinę bazę. Todėl tikimasi, kad ir Kretingos verslo ir technologijos mokykla po truputį taps tobulesnė.

Savivaldybės administracijos direktorius E. Viskontas: „Tapę dalininkais, turėsime daugiau galimybių išsaugoti mokyklą Kretingoje“.

Kretingos rajono savivaldybės tarybos narių, nusprendusių, kad Savivaldybė turi tapti E.Galvanausko profesinio mokymo centro dalininke, nuomone, dabar bus galima išsireikalauti, kad centro vadovai ištesėtų savo pažadus padaryti Kretingos mokyklą šiuolaikiškesne, pasistengtų aprūpinti ją reikalinga įranga, mokymo priemonėmis, pagerintų mokyklos materialinę bazę.
„Visuotinis dalininkų susirinkimas, šiuo atveju – Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos ir Kretingos rajono savivaldybės – yra aukščiausia E.Galvanausko profesinio mokymo centro valdymo institucija, priimanti esminius sprendimus. Vadinasi, Savivaldybė turės teisę, kartu su ministerija, spręsti, pavyzdžiui, dėl įstaigos nuosavybės teise priklausančio ilgalaikio materialiojo turto perleidimo, nuomos, įkeitimo, perleidimo pagal panaudos sutartis klausimus, skirti ir atšaukti iš pareigų įstaigos vadovą, teisės aktų nustatyta tvarka nustatyti jo atlyginimą bei darbo sutarties sąlygas bei spręsti kitus klausimus. Tačiau svarbiausia, kad turėdami net ir tik vieną balsą iš keturių, mes galėsime stengtis išsaugoti mūsų rajone esančią mokyklą, kurioje mokytis kretingiškiams ar rajono moksleiviams bus kur kas patogiau nei važinėti į Klaipėdą. Beje, džiaugiuosi, kad E.Galvanausko profesinio mokymo centrui sėkmingai vadovauja kretingiškė Dalia Martišauskienė ir tikiuosi, kad savo patirtį rengiant jaunimui patrauklių profesinių mokymo programas, pritraukiant finansinius išteklius mokymo bazei stiprinti ji panaudos ir centro filialui Kretingoje, kad jis taptų šiuolaikine profesinio ugdymo įstaiga“, – sakė Savivaldybės administracijos direktorius E.Viskontas.
Vis dėlto Savivaldybės tarybos daugumos sprendimas tapti E.Galvanausko profesinio mokymo centro dalininke ir taip įgyti daugiau galimybių išlaikyti profesinio mokymo įstaigą Kretingoje patiko ne visiems Tarybos nariams. Diskusijose prieš Tarybai priimant sprendimą dalyvavusių kai kurių Tarybos opozicijos narių, nuomone, toks sprendimas užkraus per didelę finansinę naštą ant Savivaldybės pečių. Esą Švietimo, mokslo ir sporto ministerija galės pareikalauti, kad Savivaldybė prisidėtų ir finansiškai.

Tarybos narės D. Martišauskienės nuomone, sprendimas Savivaldybei tapti dalininke yra politinis, tengiantis ją eliminuoti iš Tarybos.

Labiausiai poziciją, kad savivaldybė neturėtų tapti mokymo centro dalininke, gynė pati šio centro bei Kretingos rajono savivaldybės tarybos narė D.Martišauskienė. Anot jos, savivaldybei gali tekti pasirūpinti tuo, kad dabartinė Kretingos verslo ir technologijos mokykla būtų prijungta prie centralizuotos šildymo sistemos.
„Iki šiol Kretingos mokykla dar šildoma malkomis. Patariu merui jau dabar pradėti jomis rūpintis, nes visai žiemai mokykla malkų neturi. O prijungimas prie centralizuotos šildymo sistemos gali kainuoti ir milijoną eurų. Vargu, ar Savivaldybės biudžetas gali išleisti tiek pinigų“, – ne kartą diskusijose Tarybos narius gąsdino D.Martišauskienė.
Tačiau dauguma tarybos narių neišsigando, nors prie D.Martišauskienės gąsdinimų energingai prisidėjo ir pats Savivaldybės meras Antanas Kalnius. Pasak jo, tapusi dalininke Savivaldybė jokios naudos neturėsianti, nes viską spręsianti ministerija, tačiau pakratyti biudžetą gali tekti.
Dabar, kai Savivaldybė jau tapo E.Galvanausko profesinio mokymo centro dalininke, šiam centrui vadovaujanti D.Martišauskienė įžvelgia dar vieną dalininkės statuso šalininkų tikslą – esą pasistengta ją eliminuoti iš Savivaldybė tarybos.
Mat Savivaldybei tapus dalininke, D.Martišauskienė priversta rinktis – likti Tarybos nare arba toliau vadovauti mokymo centrui. Neseniai „Švyturiui“ ji nedvejojusi teigė, jog pasirinktų vadovavimą centrui.
Tad kyla klausimas: kokių motyvų skatinama tarybos narė D.Martišauskienė karštai stengėsi įtikinti Tarybos narius, jog tapti mokymo centro dalininke Savivaldybei nenaudinga – dėl didelio susirūpinimo rajono biudžeto pinigais ar dėl asmeninės politinės įtakos išsaugojimo? Klausimas, ko gero, retorinis…

 8,706 peržiūrų (-a)

100% LikesVS
0% Dislikes