Šį savaitgalį šurmuliavo Jūros ir žvejų šventė Šventojoje, kuri vyko net tris dienas. Pajūrio gyventojams ir svečiams buvo pristatytos įvairios edukacijos ir mokymai ekologijos tema „Gamta – tai mes“. Renginyje dalyvavo specialiosios tarnybos, įvairias veiklas pristatė „Baltijos jūrų skautų“ komanda, Palangos atvira jaunimo erdvė „Be Stogo“ ir kt. Bene daugiausiai emocijų ir azarto žadėjo „Vikingų laivų“ varžybos, kurios vyko Šventosios upėje prie „Energetiko“ tiltelio, tad šįkart įdėmesnį žvilgsnį būtent ten ir nukreipėm.
Tradicija – iš Suomijos
„Jei nežinote, kas čia vyksta, tai pasakysiu, kad tokios „Vikingų laivų“ varžybos yra kilusios iš Suomijos. Mat suomiai būtent tokiu būdu, tokiais laivais keliaudavo savaitgaliais į bažnytkaimius apsipirkti, o grįždami sugalvodavo palenktyniauti. Ir tokioms rungtynėms jau gali būti daugiau nei tūkstantis metų“, – susirinkusius būrius smalsuolių ant tilto ir upės pakrantėje informavo renginio vedėjas Rokas Rimeikis.
Su žalčių galvomis ir koviniais vikingų skydais papuoštais laivais varžėsi aštuonios komandos. Beje, šios į Šventąją atgabentos irklavimo priemonės, kaip informavo organizatoriai, buvo pagamintos Suomijoje. Lietuvoje tokias valtis vadina „žalčiais“ arba „vikingų laivais“.
Mažieji „žalčiai“ – tai irklinės valtys, kurias irkluoja aštuoni irkluotojai, be jų valtyje yra dar vienas vairininkas ir vienas būgnininkas. „Būtent šiomis valtimis čia ir rungtyniaujama. Tokios valtys dabar Lietuvoje populiariausios, nes nereikia burti labai didelės komandos. Jos skiriasi nuo vadinamųjų „drakonų“, angliškai „Dragon boat“. „Drakonai“ yra ilgos, siauros valtys, kurios be vairininko ir būgnininko talpina dar po dešimt arba dvidešimt irkluotojų. Ir tie „drakonai“ irkluojami irklu su viena mentimi, kaip kanojose, o vairuojami „drakonai“ vienu dideliu irklu“, – paaiškino tokių suomiškų valčių esminius skirtumus „Vikingų laivų“ varžybų teisėjas Osvaldas Braždžionis.
Lenktynės vyko Šventosios upės atkarpoje nuo „Beždžionių“ tilto iki „Energetiko“ poilsiavietės tilto, tad varžovai turėjo įveikti 500 metrų distanciją. Buvo fiksuojamas visų komandų trasos įveikimo laikas. Keturios komandos, parodžiusios geriausius rezultatus, finaliniuose plaukimuose kovojo dėl prizinių vietų.
Vienoms komandoms sekėsi geriau, kitoms prasčiau, tačiau visų komandų nariai buvo linksmai nusiteikę. Vieni entuziastingai mojavo savo komandos vėliavomis, kiti su užsidegimu skandavo savo komandos šūkius.
Geriausius rezultatus pasiekė keturios komandos: „Šventosios seniūnija“, nustatytą distanciją nuplaukusi per 2 min 37’49 s (trečioji vieta), „Pasienis“ – per 2 min 44’02 s (ketvirtoji vieta), „Klaipėdos „Volvo“ klubas“ – per 2 min 30’06 s (antroji vieta) ir „Palangos vandenys“ – per 2 min 29’96 s (pirmoji vieta).
„Varžybų nugalėtojams nustatyti prireikė fotofinišo, mat pirmąją ir antrąją vietas iškovojusias komandas skyrė tik sekundės šimtosios dalys“, – sakė varžybų teisėjas O. Braždžionis. Pasak jo, tokiose varžybose 500 metrų distanciją dažniausiai nugalėtojų komandos būtent tokį rezultatą ir pasiekia. „Žinoma, pasiektas rezultatas dažnai priklauso ir nuo vėjo bei upės srovės stiprumo, bet dažniausiai nugalėtojų komandų pasiekiamas rezultatas tokiose distancijose būna tarp 2 min 20 s ir 2 min 30 s, įprastai būtent toks būna intervalas“, – sakė O. Braždžionis.
Pametė irklą, bet nepasidavė
Nugalėtojų komandos „Palangos vandenys“ narys Kazys Veisas dar prieš finalinį startą prisipažino, kad jų komanda tokiose varžybose dalyvauja jau penktą kartą. „Mes esame labai azartiški ir esame nusiteikę šįkart laimėti, nes praeitais metais buvom likę antri. Dalyvavimas tokiose varžybos jau tapo mūsų kolektyvo tradicija ir, manau, tai puiki pramoga ir smagus sportas“, – sakė K. Veisas.
„Klaipėdos „Volvo“ klubo“ komandos narys ir klubo prezidentas Rokas Balsevičius taip pat prisipažino, kad jų komanda tokiose varžybose ne naujokai. „Dalyvaujame jau ketvirtą kartą ir džiaugiamės, kad radome mums įdomų sportą. Tokie renginiai paįvairina ir papildo mūsų kalendorinių renginių sąrašą. Čia smagu varžytis ir, žinoma, patirti džiaugsmą iškovojus prizines vietas. Kai dalyvavome prieš dvejus ir trejus metus, tai pasiekėm trečiąsias vietas. Tuomet pajutom pergalės skonį ir norėjosi daugiau. Tad dar kitais metais dalyvavom Plungėje vykusiose tokiose „Vikingų laivų“ varžybose ir ten iškovojome pirmąją vietą. Buvome euforijoje, parsivežėm tokią televizoriaus dydžio nugalėtojų taurę. Čia tiesiog būna labai smagu ir daug azarto“, – dalinosi įspūdžiais R. Balsevičius.
Tiesa, ir neiškovojusių prizines vietas komandų nariai jautėsi šventiškai pakylėti ir kupini entuziazmo nenuleisti rankų bei stengtis pasiekti geresnių rezultatų kitose varžybose. Štai irkluotojų komandos „Shark slide“ narys Elijus Paulauskas tikino, kad ir toliau ruošiasi dalyvauti tokio pobūdžio varžybose: „Mums patinka komandinis darbas, tad dalyvausime ir kitose varžybose. Čia buvo mūsų pirmasis bandymas ir pirmoji pamoka, kad tokiose varžybose reikia atidumo ir, galbūt, daugiau treniruočių. Mat šįkart mums pakišo koją toks dalykas, kad tiesiog vos tik startavus pametėm irklą. Ir tai buvo tas baltai nudažytas irklas į kurį reikia žiūrėti ir pagal kurį reikia derinti visos komandos grybšnius, kad išlaikytume sinchroniškumą. Tad kol susiorientavome toje situacijoje praėjo gal net daugiau nei 15 sekundžių, ir tik tada ėmėme vytis priešininkus. Tačiau vis tiek mūsų pasiektas rezultatas nuo laimėtojų skyrėsi vos 15 sekundžių. Žinoma, to nesklandumo su irklu galėjo ir nebūti, bet reikia mokėti ir pralaimėti ir tai daryti su gera nuotaika“, – sakė E. Paulauskas.
Beje, varžybų teisėjas ir šias varžybas organizavusio VšĮ sporto klubo „Birštono Nemunas“ komandos narys O. Braždžionis tikino, kad jie vieninteliai Lietuvoje turi tokius iš Suomijos parsivežtus „vikingų laivus“. Pasak jo, Suomijoje tokios varžybos yra labai populiarios. „Ten Sulkavos mieste vyksta didžiausias Suomijos irklavimo renginys, kuris kartais sutraukia per 10 000 irkluotojų ir daugiau nei 20 000 žiūrovų. Ten suplaukia įvairiausio amžiaus dalyviai – ir moksleiviai, ir senjorai. Suomiai tiesiog visi pamišę dėl šio sporto. Tiesa, tai tampa vis labiau populiaru ir Italijoje, ir Lenkijoje, ir Olandijoje. Įdomu tai, kad mes, pavyzdžiui, į Venecijoje vykstančią irklavimo šventę „Vogalonga“ net iš Lietuvos gabename savo valtis, nes, jei nori dalyvauti, ten vietoje jas nuomotis yra gerokai brangiau, nei vežtis iš Lietuvos“, – pasakojo O. Braždžionis.
Mindaugas LAUKYS
4,924 peržiūrų (-a)