Laukžemėje savaitgalį vyko tradicinė vasaros šventė „Žolinė“, kuri sutraukė įspūdingą kiekį žmonių. Aikštėje šalia bažnyčios, kur stovi šv. Andriejaus skulptūra, būriavosi masė žmonių ir klausėsi įvairių atlikėjų koncertų, mėgavosi liaudiškų šokių grupių pasirodymais, dalyvavo žolynų rišimo edukacijoje, vaišinosi Šventosios medžiotojų klubo išvirtu šiupiniu bei grožėjosi atvežtais medžiotojų trofėjais. Po oficialiosios dalies šventės svečiai ir dalyviai įsisuko į muzikos ir šokių siautulį, kartu su atlikėjais šoko bei dainavo populiarias estrados dainas.
Istorinis šventės kontekstas
Renginys prasidėjo grupės „Patruliai“ koncertu, tad didžioji dalis žmonių būriavosi prie scenos. Kitų šventės dalyvių dėmesį patraukė žolynų rišimo edukacija bei medžiotojų klubo pristatomi trofėjai ir verdamas šiupinys iš žvėrienos. Kiekvienas galėjo sudalyvauti loterijoje be pralaimėjimų: išbandyti rankos taiklumą strėlyčių mėtyme ir laimėti prizų. „Visi šie prizai yra mūsų rankų darbo. Čia galite laimėti pakabukus prie raktų su stirnų arba elnių ragų dalimis“, – pristatė šią pramogą Šventosios medžiotojų klubo narys iš Kretingos Rimantas Brazdeikis.
„Laukžemės apylinkėse mūsų klubas medžioja, todėl jau tapo tradicija tai, kad mes dalyvaujame šioje šventėje. Vietos gyventojams mes, medžiotojai, apsaugom pasėlius nuo gyvūnų, čia ir medžiojam, tad norisi kažkaip ir atsidėkoti vietiniams, kad mus priima. Vis dėlto daugeliui retai pasitaiko paragauti žvėrienos, tad ši šventė yra tam puiki proga“, – sakė R. Brazdeikis.
Beje, pagyrus medžiotojų trofėjų grožį ir pasiteiravus, medžiotojas išdavė „paslaptį“, kada tinkamiausias metas ieškoti ragų miškuose. Pasirodo, tam geriausias metas yra vasaris.
Oficialiąją šventės pradžią paskelbė Nerijus Gedminas ir šio renginio organizatorė – Kretingos kultūros centro Laukžemės skyriaus vedėja ir Laukžemės kaimo bendruomenės pirmininkė Aida Mikutienė.
Pradžioje trumpai priminta šių vietovių istorija ir Žolinių tradicijos. Vedėjai papasakojo, kad prie Baltijos jūros beveik tūkstantį metų nuo VII iki XVII amžiaus gyveno kuršių tauta, kurią puldinėjo vikingai ir jai teko mokėti duokles Danijos ir Švedijos karaliams. Tačiau ir kuršiai nevengdavo užpulti savo priešus ir apie jų drąsą sklandė legendos visose Baltijos jūros pakrantėse.
„Būdami paskutiniai iš Europos pagonių, mūsų protėviai, tapo ir uoliais katalikais. Senosios tradicijos susiliejo su naujomis, stabmeldiški ritualai įgavo kitas prasmes: iš deivės Žemynos kulto perimti papročiai prigijo Švenčiausiosios Mergelės Marijos Ėmimo į dangų iškilmėse. Jų metu į bažnyčią nešamos šventinti lauko ir darželio gėlių puokštėmis, žemaičiai į jas įdėdavo pikdagį, dzūkai – daržovių, ūkininkai į gėlių puokštę – javų varpų. Žolinė – tai visų pirma, atsisveikinimo su vasara ir padėkos Žemei už derlių šventė. Ji susijusi su labai senomis liaudies tradicijomis, kurios įprasmina svarbiausių vasaros darbų pabaigtuves. Nuo seno šiuo laiku baigdavosi rugiapjūtė ir po vasarojaus nuėmimo visa giminė susirinkdavo pabaigtuvėms. Be to, buvo tikima – kas neateis kartu švęsti per Žolinę, tas bus neturtingas arba liks vienas bėdoje“, – nuo scenos dalinosi istoriniais faktais dalinosi A. Mikutienė.
Rėmėjų gausa ir senos tradicijos
„Neveltui tiek dėmesio šiandien skyrėm mūsų krašto autochtonams – kuršiams. Šiais metais 770-ąjį gimtadienį švenčia seniausias Lietuvos miestas – kuršių žemėse pastatytas vokiškasis Mėmelis, Klaipėda“, – priminė N. Gedminas.
Pasak jo, šią vasarą liepsnojo atminimo laužai ant Imbarės, Kartenos, Gondingos piliakalnių, o kiti renginiai vyksta Apuolėje – pirmojoje rašytiniuose šaltiniuose paminėtoje mūsų gyvenvietėje, kuri pateko į istoriją po nuožmių kuršių ir vikingų kovų 853-aisiai metais.
Po šių istorijos pasakojimų ir Salantų kultūros centro liaudiškų šokių grupės „Salanta“ (vadovė Alma Preibienė) ir Kretingos rajono kultūros centro Darbėnų skyriaus vyresniųjų liaudiškų šokių grupė ,,Okata” (vadovė Birutė Bendikienė) pasirodymų į sceną buvo pakviesti ir pasveikinti Laukžemės kaimo bendruomenės jubiliatai.
„Ši Žolinių šventė Laukžemėje jau yra 32-oji mano darbinės patirties kalendoriuje, nors pačioje pradžioje Laukžemė neturėjo tokios tradicinės vasaros šventės. Bet vėliau susiklostė taip, kad ši šventė tapo tradicinė ir surišta būtent su Žolinės švente. Žinoma, dieną prieš yra šios šventės dalis švenčiama ir bažnyčioje. Tai buvo vakar, bus ir rytoj. O ši diena yra skirta labiau linksmybėms“, – sakė A. Mikutienė.
Be to, renginio vedėjai dėkojo žmonėms ir įmonėms, kurie finansiškai, fiziškai ir kitais būdais prisidėjo, kad ši šventė įvyktų. Tad buvo pagarsinti tokie rėmėjai: Europos žemės ūkio fondas kaimo plėtrai, Kretingos rajono savivaldybė, vėjų jėgainių parkas UAB „Renerga“, VšĮ „Levutė“, kraštietis Ernestas Želvys, UAB „Siuntų logistika“, statybos įmonė „Modaista“, medienos įmonė UAB „Medžio galia“, Palangos gėlių salonas „Ieva“, UAB „Mosėdžio smiltis“, greito apsipirkimo e-parduotuvė „Lukoprekyba.lt“, kaimo turizmo sodyba „Vičiulių sodyba“ bei gausus būrys ūkininkų.
Vakarop Laukžemės šventės dalyvius linksmino atlikėjai Deividas Bastys, Ruslanas Kirilkinas bei grupė „Lietuvaičiai“.
Mindaugas Laukys
Simonos Ulvikienės ir M. Laukio nuotr.
