Prieš savaitę „Švyturys“ rašė, kad ateinantį rudens-žiemos sezoną dėl nepakeliamai didelių elektros kainų mūsų gatvės bus gerokai pritemdytos. Savivaldybės valdomų bendrovių vadovai teigia, kad neišvengiamai didės jų teikiamų paslaugų tarifai ir kainos.
Pigesnis vanduo – jau neilgai
Šią savaitę šalies žiniasklaidoje plačiai skambėjo reportažai apie neišvengiamą vandens kainų kėlimą. UAB „Kretingos vandenys“ direktorius Tomas Jurgutis taip pat neslėpė, kad kitų metų pradžioje kreipsis į Valstybinę energetikos reguliavimo tarybą dėl kainų perskaičiavimo. Dėl nustatytų kainų perskaičiavimo, tvirtinimo ir įsigaliojimo procedūrų, procesas gali užtrukti keletą mėnesių ar ilgiau, todėl nauja kaina gali įsigalioti tik 2023 m. antroje pusėje ar net metų pabaigoje.
„Bendrovės veikla labai priklausoma nuo elektros energijos. Visų vandens gręžinių, vandens gerinimo įrenginių, nuotekų valymo įrenginių, nuotekų siurblinių veikimas be elektros energijos yra neįsivaizduojamas, todėl didžiausia dalis lėšų išleidžiama šiai energijos rūšiai. Kadangi nuo 2020 m. ir iki 2021 m. vasario mėnesio bendrovė turėjo fiksuotą kainą, išlaidos elektros energijai buvo pastovios ir mažai besikeičiančios. Nuo 2021 m. vasario mėn. vien už elektros energiją jau mokėjome 3 kartus brangiau, o atėjus į 2022 m. kaina pakilo iki 6 kartų. Pavyzdžiui, 2022 m. rugpjūtį gauta sąskaita už suvartotą elektros energiją buvo 8 kartus didesnė,“ – tvirtino T. Jurgutis.
Direktorius pasakojo, kad jau nuo 2021 m. pradžios bendrovė svarstė, kaip galima sutaupyti elektros energiją ir buvo nuspręsta nuomotis nutolusią saulės elektrinę. Kadangi ši investicija labai pateisino lūkesčius, 2022 m. buvo nuspręsta papildomai įsigyti ir nuosavą nutolusią saulės elektrinę. Toks sprendimas pagal 2021 m. planus turėjo sutaupyti po 1-2 ct už sunaudotą kilovatvalandę. Dabar kas mėnesį bendrovė sutaupo po 60-90 tūkst. Eur nuo elektros energijos sąskaitos.
T. Jurgutis sakė, kad su Tarybos Finansų ir inovacijų komiteto pirmininku Dovydu Bajoru buvo aptarti klausimai dėl galimo paslaugų įkainių didėjimo, dėl bendrovės atliekamų investicijų į plėtrą bei energetinių išteklių kainų padidėjimo, išaugusių medžiagų kainų.
„Su komiteto pirmininku diskutuota ir apie būsimą nuosavos saulės elektrinės parko įsigijimą ar galimybę savo teritorijoje statyti saulės ar vėjo elektrinę, kad būtų bent dalinai padengti savi elektros suvartojimo kaštai. Tokie sprendimai padėtų išvengti galimo ženklaus paslaugų kainų didėjimo,“ – kalbėjo T. Jurgutis.
Brangs centralizuotas šildymas
„Kretingos šilumos tinklai“ direktoriaus pavaduotojas šilumos realizacijai Tomas Liaučys teigė, kad bendrovė, planuodama investicijas į šilumos ūkį, pirmenybę nuolat teikia investicijoms, kurios leidžia mažinti deginamo kuro kiekį šilumos energijai gaminti, be to, stengiasi mažinti elektros energijos vartojimą bei šilumos nuostolius tinkluose.
„Mūsų kasdienybė – tai katilų, cirkuliacinių siurblių, šilumos tiekimo tinklų keitimas, taip pat perėjimas prie atsinaujinančių išteklių naudojimo, dabar atsinaujinantys ištekliai naudojamo kuro struktūroje sudaro 89 procentus,“ – teigė šilumos tinklų atstovas.
Jis pasakojo, kad 2021 m. buvo įrengta 40 kW galios fotovoltinė saulės elektrinė, o šiuo metu ant dviejų katilinių stogų įrenginėjamos 42 kW galios saulės elektrinės. Bendrovė kasmet pakeičia 0,3-0,4 km šilumos tiekimo tinklų, iš viso dabar pakeista 11 km ir tai sudaro 54 proc.
„Administracinio pastato šildymo ir karšto vandens sistemos reguliuojamos automatiniu reguliatoriumi ir nedarbo metu palaikoma minimali temperatūra. Katilinių be personalo patalpų temperatūra palaikoma tokia, kokia reikalinga įrengimų veikimo užtikrinimui,“ – sakė T. Liaučys.
Jis pridūrė, kad nuolat vertinama, kokios papildomos energijos taupymo priemonės yra efektyvios ir neblogina tiekiamos šilumos kokybės. Bendrovės šilumos gamyboje kuro struktūrą sudaro: 88,6 proc. – biokuras, 10,7 proc. – gamtinės dujos, 0,7 proc. – kitas kuras (tai – suskystintos naftos dujos, dyzelinas). Šiuo metu medienos skiedros kaina biokuro biržoje yra apie 55 Eur/MWh, medžio granulių – apie 120 Eur/MWh, o gamtinių dujų biržoje kaina – 250 Eur/MWh.
O kaip dėl šildymo kainų pokyčių? T. Liaučys atsakė, kad šilumos kainos, vadovaujantis galiojančiomis šilumos kainų dedamosiomis ir atsižvelgiant į technologinio kuro kainų pokytį, perskaičiuojamos kas mėnesį. Rugsėjo mėnesio kaina buvo 11,55 ct/kWh (be PVM), o įvertinus dabartines technologinio kuro kainas rinkoje galima prognozuoti, kad spalio mėnesį šilumos kaina gali didėti 15 proc., o metų pabaigoje – net 40 proc. Tiksliai prognozuoti šilumos energijos kainų, esant nestabiliai situacijai energetinių resursų rinkoje, praktiškai neįmanoma.
Į „Švyturio“ klausimus apie artimiausiu laiku galimus tarifų ir kainų pasikeitimus, energijos tapymo galimybes, SĮ „Kretingos komunalininkas“ ir UAB „Kretingos autobusų parkas“ atsakė, kad energijos išteklių brangimas nėra naujovė, įmonės nuolat ieško galimybių taupyti, efektyviai naudoti visus išteklius.
6,787 peržiūrų (-a)