Elektros energijos kainų šuolis visiems tapo galvos skausmu. Verslas ne tik ieško būdų taupyti, bet apskritai sprendžia klausimą – ar išliks, ar verta toliau gyvuoti. Valdiškos įstaigos bandys taupyti elektrą draudžiant darbuotojams visokius elektrinius kavinukus ar arbatinukus. O ką daryti rajono gydymo įstaigoms?
Išjungta lemputė padėties nepakeis
Išsamius palyginimus apie elektros kainų šuolius ir susidariusią padėtį komentavo Kretingos ligoninės vyriausiasis gydytojas Romaldas Sakalauskas.
Praėjusių metų sausį-liepą (7 mėnesius) ligoninė už elektrą sumokėjo 9 tūkst. eurų, o šiemet už tą patį laikotarpį – jau 16 tūkst. eurų. Didėjo ir sąskaitos už šildymą: pernai už 7 mėnesius suma buvo apie 8 tūkst. eurų, šiemet – net 27 tūkst. eurų!
Energetinių išteklių kainos net atskirais mėnesiais labai skirtingos, jos didėja kartais. Pasak R. Sakalausko, 2021 m. per liepą-rugpjūtį ligoninės sąskaita už elektrą buvo 8,2 tūkst. eurų, šiemet – jau net 37 tūkst. eurų! Aritmetika lyg ir paprasta: elektra brango 4,5 karto. Pernai dujos už liepą ir rugpjūtį kainavo apie 2,5 tūkst., šiemet – atitinkamai jau 7 tūkst. eurų.
Kretingos ligoninė naudojasi savo katiline, šiluma gaminama naudojant dujas. Tuo pačiu katilu naudojasi ir Kretingos PSPC, sąskaitas už dujų sunaudojimą abi įstaigos dalinasi pagal jų šildomą plotą.
R. Sakalauskas sakė, kad šią savaitę Klaipėdoje buvo susirinkę Lietuvos ligoninių vyriausiųjų gydytojų taryba ir tarėsi dėl nežmoniškai išaugusių energijos išteklių kainų – ką daryti, ką ir kaip taupyti. Pasak gydytojo, artimiausių kaimynų rajoninėse ligoninėse – Plungėje, Skuode, Gargžduose – padėtis beveik vienoda. Jų vadovai, kaip ir kretingiškiai planuoja, kad artėjančio šildymo sezono energetinių išteklių sąskaitoms apmokėti reikės ne mažiau kaip 150 tūkst. eurų papildomų, anksčiau nenumatytų išlaidų.
„Iš kur ligoninė gali ar privalo imti tokius pinigus – niekas neklausia. Tai palikta ligoninės vadovybės mąstymui ir galvos skausmui“, – teigė R. Sakalauskas. Dar vienas iki šiol neaiškus dalykas – nuo sausio didėjanti minimali alga, o dėl papildomų finansavimo šaltinių ministerija kol kas jokių žinių nepateikė.
Gal reikės susilaikyti nuo kai kurių pirkimų, gal perskirstyti ligoninės biudžeto lėšas – tai dar būsimi sprendimai. Taupyti iš atlyginimų fondo neįmanoma, nes siaučiant infliacijai būtina rūpintis visu ligoninės personalu. Darbuotojai sukuria visas ligoninės teikiamas paslaugas ir uždirba lėšas. Nuo rugsėjo pradžios darbuotojams buvo kiek įmanoma padidinti atlyginimai, ypač atsižvelgta į vidurinį personalą. Šiemet ligoninės darbuotojams atlyginimai buvo kiek pakelti ir gegužės mėnesį.
„Ar galime efektyviai taupyti elektros energiją? Pagalbinėse patalpose galime sumažinti šviečiančių lempučių skaičių. Tačiau ligoninės koridoriuose, palatose negalime slankioti kaip po kokias katakombas. Tamsa ar net prietema depresuoja ligonius. Kai žmogų kamuoja liga, o dar aplinka tamsi – jam visas gyvenimas ar jo likimas atrodo juodas. Ar mes ką sutaupysime užsukę vieną kitą elektros lemputę? Ligoninės diagnostikos, medicinos aparatūra turi dirbti kaip numatyta, čia jau nieko nei sumažinsi, nei sutaupysi“, – kalbėjo ligoninės vadovas.
Išeitis – saulės elektrinė?
Kretingos pirminio sveikatos priežiūros centro (PSPC) vadovas Arnas Juškys sakė, kad šių metų rugpjūčio elektros sąskaita palyginti su liepos mėnesiu didesnė net dvigubai.
„Ir nieko nepakeisi. Turime mokėti iš savo resursų. O jie per daug nesikeičia, nes už pacientams suteiktas paslaugas pagal nustatytus įkainius mums apmoka Valstybinė ligonių kasa. Įkainiai nesikeičia, o energetiniai kaštai didėja kartais. Tokia skaudi realybė,“ – pasakojo A. Juškys.
Jo nuomone, negali būti, kad sveikatos įstaiga funkcionuotų tik tam, kad iš savo resursų padengtų energetikos kaštus. O kur visi kiti einamieji darbai, projektai, darbuotojų atlyginimai, kiti kasdienai būtini pirkimai? Apie galimybes taupyti jis atsiliepė gana skeptiškai.
„Galime nustatyti, kad mūsų liftu galės naudotis tik tam tikrų kategorijų asmenys, neįgalieji. Galime mažinti koridorių apšvietimą, nors visur jau seniai naudojamos taupios lemputės“, – kalbėjo įstaigos vadovas. Iš Sveikatos apsaugos ministerijos bent kol kas – nei kokių rekomendacijų, nei patarimų, nei sprendimų.
Salantų PSPC vadovas Tomas Skliuderis, užkluptas klausimo dėl išaugusių elektros energijos sąskaitų, negalėjo pateikti palyginamųjų skaičių, nes pats neseniai po atostogų, dabar atostogose ir įstaigos finansininkė. Vadovas užsiminė, kad jau iš anksčiau žinant būsimą elektros kainų šuolį buvo pradėta galvoti apie galimybę ant įstaigos pastato stogo įsirengti saulės jėgainę.
„Mūsų sumanymui pritarė ir savivaldybė, ieškojome rangovo, galinčio atlikti tokius darbus. Įstaiga turi sukaupusi šiek tiek lėšų, tai jų toks panaudojimas būtų visiškai pateisinamas ir prasmingas “, – sakė T. Skliuderis.
