Įspūdinga Kretingos rajono savivaldybės Motiejaus Valančiaus viešosios bibliotekos Darbėnų filialo gyvavimo sukaktis – 85-eri metai. 1937-aisiais įkurta biblioteka išgyveno Antrąjį pasaulinį karą, bibliotekų centralizaciją, atlaikė šalyje mažėjantį gyventojų skaičių, įnirtingai populiarėjančias skaitmenines medijas, netikėtai užklupusį karantiną, privertusį ieškoti naujų ryšio su skaitytojais palaikymo priemonių. Apie Darbėnų bibliotekos virsmus kalbėjomės su bibliotekininkėmis Danute Paulikiene, filiale dirbančia nuo 1999-ųjų, ir su Jurgita Anužiene, kuri dirba nuo 2014-ųjų.
Žvelgiant į retrospektyvą, Darbėnų bibliotekos nueitas kelias yra pažymėtas daugybe išbandymų. Dar 1937 metų vasario 17 dieną Skuodo gatvėje įsteigta Darbėnų biblioteka Antrojo pasaulinio karo metu sudegė su visu 1670 egzempliorių spaudinių fondu. Kaip vyresnioji bibliotekininkė Danutė Paulikienė sakė: „visi galvojo, kaip išgelbėti gyvybes, o ne knygas“.
D. Paulikienė pasakojo, jog pokario metais, iki prasidedant bibliotekų centralizacijai, buvo skatinama veikla, skleidžianti komunistinius įsitikinimus bei idėjas, o skaitymą, knygų populiarinimą ir sklaidą nustumiant į paraštes.
„Bibliotekininkai neturėjo jokių specialybės žinių, jų išsilavinimas dažniausiai buvo nebaigtas vidurinis“, – sakė D. Paulikienė. Kitaip tariant, bibliotekininkais dirbdavo „iš poreikio“. Tuo metu tokia situacija vyravo visoje šalyje.
Per 85-erius gyvavimo metus Darbėnų bibliotekos lokacija keitėsi devynis kartus. Iki Lietuvos nepriklausomybės atgavimo taip pat buvo įsikūrusi kolūkio laikais pastatytame „kultūrnamyje“, kuris buvo pritaikytas kaip daugiafunkcinis centras. Bibliotekininkė Jurgita Anužienė atkreipė dėmesį, jog tuo laikotarpiu daugiafunkcinis centras buvo itin naujoviškas objektas. Tačiau pastatas buvo beveik nešildomas, todėl nuspręsta biblioteką perkelti į vaikų darželį. Nuo 2017 metų pabaigos filialas persikėlė į poliklinikos pastato antrą aukštą, kur tebėra iki šiol.
Natūralu, kad kiekvienas etapas būna pažymėtas virsmais. Jeigu nuo 1937 iki 1979 metų bibliotekoje darbuotojų kaita buvo itin aktyvi: per 42 metus – 14, tai nuo 1979 metų iki dabar Darbėnų bibliotekoje atsirado tik trys nauji veidai. Darbuotojų kaita nutrūko, kai fondą perėmė ir ilgiausiai – net 30 metų – bibliotekoje savo atsidavimą žmogui ir lietuvių kalbai skyrė kretingiškė Rina Ruzgailienė, praėjusiais metais atšventusi 80-mečio jubiliejų.
Bibliotekininkė Danutė prisiminė, kad ilgametė bibliotekos siela R. Ruzgailienė buvo reikli moteris, išmokiusi labai daug esminių dalykų.
„Daugeliui atrodo, kad bibliotekininkas koją ant kojos pasidėjęs sėdi ir tik skaito knygas. Taip nėra. Labai dažnai nuo bibliotekininko priklauso, ar skaitytojai užsuks, ar aplenks bibliotekas“, – sakė D. Paulikienė.
Jau ne vienerius metus kartu bibliotekoje dirbančios Jurgita su Danute sutinka, jog ne visuomet pavyksta įtikinti jauną skaitytoją savo malonumui paimti skaityti knygą, o ne atvykus sėstis prie kompiuterio. Bibliotekininkės prasitarė, kad vienas blogiausių dalykų yra tada, kai atsiveria durys ir mažas vaikas rėžia: „man reikia 150 puslapių knygos“. Tokiais atvejais bibliotekininkės stengiasi su atvykusiuoju vystyti diskusiją, teirautis, kokie žanrai patinka, bandoma kalbėti, kad svarbu ne puslapių skaičius, o istorija, kuri nebūtinai turi baigtis ties 150-uoju skaičiumi.
D. Paulikienė ir J. Anužienė džiaugiasi, kad šiuo metu dėkingame miestelyje gyvena, nes Darbėnuose yra darželis ir mokykla, todėl kiekvienais metais stengiasi į rengiamus darbo planus būtinai įtraukti užsiėmimus su vaikais, nuo mažens sudominti į aktyvia veikla su biblioteka, kad „užsikrėstų“ skaitymo malonumu. Kaip J. Anužienė pastebėjo: „pats baisiausias dalykas, ką gali skaitytojas bibliotekininkui pasakyti, – šiandien neimsiu knygos“.
Bibliotekininkės pokalbio metu išskyrė daug sudedamųjų dalių, padedančių net ir sunkesniais periodais išlikti branduoliu. Visuomet pagalbos ranką ištiesia Kultūros centras, Darbėnų gimnazijos kolektyvas, Darbėnų bendruomenė, į pagalbos šauksmą atsiliepia Ona ir Rimantas Benečiai, Juozas Maksvytis, prie idėjų generavimo itin daug prisideda humanitarinių mokslų daktarė Jūratė Liaučiūtė ir kiti.
Todėl, atkreipiant dėmesį į pastaruosius penkerius metus, kurie buvo pripildyti ir „covido“ iššūkiais, akivaizdu, jog Darbėnų biblioteka neleido sau suklupti, inicijavo gausų pliūpsnį įvairių renginių, veiklų (konferencijos, paskaitos susitikimai, edukacijos ir kt.). Akivaizdu, jog kiekviena neganda tik dar labiau išgrynina Darbėnų bibliotekos vertybes ir siekius. Kaip nuoširdžiu atsidavimu savo veikloms, pagarba žmogui, knygų skaitymui pulsuojančios bibliotekininkės D. Paulikiene ir J. Anužienė sakė, kiekvienam žmogui biblioteka gali tapti atradimų šalimi, kurioje įmanoma pasisemti daugybę augti skatinančių dalykų. Abi viena kitai pritardamos tvirtino – pamilti knygas niekada nėra vėlu.
27,678 peržiūrų (-a)