Kretingos rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuro psichologė Agnė Antanaitytė.

Nuo gegužės 9 dienos Kretingos rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biure (Vilniaus g. 8) prasidės grupinių užsiėmimų ciklas „Kaip valdyti nerimą“. Apie nerimo priežastis, jo poveikį žmogui, savistabos procesus kalbėjomės su šių užsiėmimų organizatore, Kretingos rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuro psichologe Agne Antanaityte.
– Kretingoje gegužės 9 dieną startuoja Jūsų inicijuotas grupinių užsiėmimų ciklas „Kaip valdyti nerimą“. Papasakokite plačiau apie šiuos užsiėmimus.
– Užsiėmimai rengiami suaugusiems. Vieno užsiėmimo trukmė 1,5 val. Kaip visada, derinsime teoriją su praktinėmis užduotimis. Teorinėje dalyje stengiuosi apimti pagrindinius nerimo įveikos būdus ir dažniausiai pasitaikančias kliūtis, tad teorinė dalis yra pakankamai praktiška. Ji parengta remiantis Stephen Porges, Peter Levine ir kitų pasaulyje žymių ekspertų patirtimi bei strategijomis. Užsiėmimai numatomi keturis antradienius iš eilės. Registracijos nuorodą galima rasti Kretingos visuomenės sveikatos biuro „Facebook“ paskyroje.
– Žvelgiant į visumą, galbūt pastebite išryškėjusias nerimo priežastis? Kokios jos?
– Išoriniai įvykiai, veikiantys mus asmeniškai ir kolektyviškai, nėra vienintelė sudedamoji dalis, nulemianti nerimo ar streso pasireiškimą. Kita, kur kas svarbesnė dalis yra tai, kaip tuos įvykius interpretuojame ir sugebame su jais dorotis. Ieškodami išorinių nerimo tendencijų žmonės neretai vengia pripažinti, kad stokoja nerimo valdymo įgūdžių, psichologinio atsparumo ir vengia pradėti darbą su savimi. O tai nelengvas darbas.
– Jūsų nuomone žmonės yra linkę stebėti save, savo emocinę būseną, galbūt bando tam tikras emocijas kontroliuoti, suvaldyti?
– Net ir vienoje šeimoje panašiomis sąlygomis užaugę vaikai gali ženkliai skirtis savo savistabos bei savianalizės gebėjimais. Tad šie gebėjimai nemaža dalimi yra įgimti. Žinoma, nederėtų nuvertinti švietimo, sociokultūrinės įtakos. Labai liūdna, bet savo psichologine sveikata kur kas mažiau rūpinasi vyrai. Ši tendencija po truputį keičiasi, bet Kretingos rajone mano pastebėjimu dar labai nežymiai. Vyrai retai prisijungia į grupinius užsiėmimus bei individualias konsultacijas. Tai daro įtaką ne tik patiems vyrams, bet ir jų šeimų psichologinei sveikatai. Paauglius į konsultacijas paprasti atveda mamos, tačiau pačios retai kreipiasi pagalbos. Maksimalių rezultatų pasiekiama, kai pas psichologą lankosi ne tik vaikas, bet ir jo tėvai. Tėvams nėra verčiama kaltė už vaiko problemas. Bet atradę sąsajas tarp savo ir vaiko patirčių, jie gali atlaidžiau ir adekvačiau reaguoti.
– Kas itin svarbu nerimo valdymo procese? Ar svarbu kontroliuojant nerimą atkreipti dėmesį į amžiaus grupes? Galbūt skiriasi jų suvaldymo būdai?
– Patys principai išlieka tie patys, tik mažiems vaikams gali būti kitos, jiems labiau prieinamos metodikos. Pagrindinės nerimo valdymo strategijos yra šios: dėmesio koncentravimas, ekspresija – kūryba, refleksija bei sveika gyvensena.
– Galima sakyti, kad yra ne tik neigiamas, bet ir teigiamas nerimas bei jo poveikis? Kaip atpažinti, atskirti šias nerimo formas?
– Kaip ir bet kokios kitos emocijos ar jausmai nerimas pats savaime nėra teigiamas ar neigiamas. Jis signalizuoja tai, kas mums svarbu, padeda apsisaugoti nuo galimų grėsmių ir pavojų. Nerimas tampa problema, kai neramios mintys ir įtampa ima dominuoti mūsų gyvenime, trukdo kasdienėms veikloms. Trukdo ne pats nerimas, o mūsų negebėjimas subalansuoti nervų sistemos sužadinimo. Užstrigti disbalanse galime dėl įvairių trauminių patirčių, sukrečiančių įvykių, kai atrodo, nesaugu atsipalaiduoti, taip pat dėl klaidingų įsitikinimų apie nerimą, netinkamo atsako į jį.
– Kaip manote, ar žmonės linkę pasitikėti psichologais, apskritai, ar yra linkę išsikalbėti? Ar vis tik vyrauja uždarumo laikotarpis?
– Sunku pasakyti, bet atsakymas manau būtų kompleksiškas. Kartais žmonės vengia kreiptis pagalbos ne dėl paties psichologo ir nepasitikėjimo juo, bet dėl sistemos, kurioje jis dirba. Padeda galimybė gauti paslaugas anonimiškai, kuo ir galima pasinaudoti visuomenės sveikatos biuruose.
– Atkreipiant dėmesį į kretingiškių emocinę savijautą, galbūt buvo atlikti preliminarūs tyrimai, kurie išryškina, kokios amžiaus grupės susiduria su pertekliniu nerimo pojūčiu?
– Higienos instituto atliktame suaugusiųjų gyvensenos stebėsenos praėjusių metų tyrime matyti, kad mėnesio laikotarpyje didesnį nei įprastai nerimą patyrė 21,6 procentai Kretingos rajono savivaldybės gyventojų. Tai dviem procentais mažiau nei visos Lietuvos vidurkis. Mano pastebėjimu daug nerimo išgyvena paaugliai. Jie dažniausiai susiduria su socialiniu nerimu. Atsižvelgiant į paauglių raidos ypatumus tai yra gana normalu, tačiau svarbu į tai nenumoti ranka, o prireikus ieškoti pagalbos, saikingiau naudotis internetu ir socialinėmis medijomis, kurios paaštrina situaciją.

 9,620 peržiūrų (-a)

100% LikesVS
0% Dislikes