Vyriausioji Lietuvos ragana Vilija Lobačiuvienė. Małgorzata Mozyro nuotr.

Mūsų laikraščio skaitytojams ir žmonėms, besidomintiems netradicinėmis, mistinėmis veiklomis būtų įdomu sužinoti kas gi tokie tie paslaptingi žmonės, aplinkinių vadinami mediumais. Šiai temai pagvildenti pokalbiui pasikvietėme Netradicinės ir Alternatyvios medicinos centro įkūrėją, Vyriausiąja Lietuvos raganą Viliją Lobačiuvienę.

– Gerbiama Vilija, gal galėtumėte šiek tiek praskleisti paslapties skraistę ir papasakoti kas gi tas mediumas, kuo užsiima ir ar pavojinga jo veikla tiek jam pačiam, tiek šalia esančiam?
– Pagal tarptautinių žodžių žodyną – mediumas – tai vidurys. Turbūt daugelis, kas studijavo universitetuose, pamena mediumą – įpusėjusių studijų šventę, kuri žymi tam tikrą, moksluose peržengtą slenkstį, – pradeda pokalbį Vilija, – o ezoterikoje – mediumas – tai tarpininkas tarp žmogaus ir dvasių pasaulio, sakyčiau irgi savotiškas slenkstis tarp šiapus ir anapus, tarp racionalaus ir iracionalaus proto. Toks tarsi savotiškas mentalistas – be jokių papildomų prietaisų, sugebantis matyti ir suvokti iracionalų pasaulį. Ne vienas, turbūt, esame girdėję, kad mediumas – tai žmogus, bendraujantis su dvasiomis spiritizmo seanso metu, kai tam tikra susidomėjusių žmonių grupė aplink stalą susėda ratu, yra kviečiama kokia nors mirusio žmogaus vėlė ir jai atvykus, porcelianinės lėkštutės pagalba, jai judant link popieriaus lape surašytų raidžių bei skaičių gaunami atsakymai į užduotus klausimus apie praeitį, dabartį ar ateitį. Kartais tokių ar panašių seansų metu mediumas patarpininkauja ir paskolina savo kūną tai iškviestai vėlei, kuri laikiniai jame įsikuria. Tokio seanso metu pasikeičia mediumo išvaizda, balsas, elgesys. Tai yra tikrai pavojinga praktika tiek pačiam mediumui, tiek aplink esantiems, todėl, kad tuo metu prišaukta vėlė gali įsikūnyti visai ne į mediumą, o tiesiog į dalyvį, kuris yra jautresnis, lengvai įeinantis į būseną, meniškos sielos žmogus. Tokie dalykai negali būti daromi pramogai, parodijai, cirkui. Labai dažnai, kai šaukiama tam tikra, žinomo žmogaus vėlė, atsišaukia ir ateina visai ne tai, kas kviečiama, o patys žemiausi sluoksniai – nusikaltėlių, savižudžių, neradusių ramybės, išėjusių vėlės, kurios veikia griaunančiai, todėl dažnai įvyksta toks scenarijus – seansas tarsi baigėsi, o kažkas iš grupės jaučiasi blogai, bet bijo pasisakyti, grįžta namo, palaipsniui tokį žmogų apima nerimas, baimė, pykinimas, vėmimas, gali prasidėti panikos atakos, depresija, girdėtis balsai.
– Mano darbo praktikoje buvo vaikinas, kurį po tokio seanso buvo apsėdusi vėlė, – pasakoja Vilija, – jis ėmė girdėti balsus, kurie vis pranašavo jo mirtį, pavyzdžiui, eina tiltu ir balsas įnirtingai sako: šok, šok nuo tilto. Arba eina mišku ar parku ir balsas vis kartoja: pasikark ant šitos šakos, pasikark. Gerai, kad tas vaikinas ieškojo pagalbos, kreipėsi ir į medikus, įsiklausė patarimų.
Į konsultacijas ateina žmonės, kurių gyvenime pradeda vykti neigiami dalykai: avarijos, gaisrai, mirtys. Kartais po tokių sukrėtimų kai kurie žmonės ima numatyti ar susapnuoti įvykius, kurie vėliau pasitvirtina. Tai juos ima gąsdinti arba trukdyti jų gyvenimui. Būna moterims po gimdymo ar žmonėms po traumų, po sunkių ligų tarsi atsiveria kitas/kitoks matymas.
Pavojingiausi mediumai – girdėtojai, kurie girdi svetimus balsus. Yra mediumai – transliuotojai arba regėtojai, kurie ne mato, o regi (tokia buvo Vanga, būdama akla regėjo ateitį).
Mediumo seanso metu pašaukta vėlė įeina į mediumą ar į kažkokį kitą žmogų, seansui baigiantis reikia tvirtai įsitikinti ar ta vėlė tikrai išėjo. Kitu atveju, žmogus jausis tarsi būtų apsėstas, lyg jame būtų apsigyvenęs demonas.
Į tokias mediumo būsenas panašiai gali patekti ir labai uoliai medituojantys ar besimeldžiantys, perdėto dvasingumo, pamaldumo žmonės, kai pernelyg perlenkiama lazda ir nuslystama į fanatizmą.
– Lotynų Amerikos šalyse, kur klestėjo šamanizmas, – tęsia pašnekovė, – patys šamanai labai saugojo savo galias bei žinias ir bet kas negalėjo dalyvauti tokiose ar panašiose pranašavimo praktikose. Tikrasis mediumas, šamanas, pranašautojas turi tiksliai žinoti kodėl ir dėl ko jis pranašauja. Senieji šamanai buvo prisirišę prie savo žemės, prie šaknų, todėl pranašaudavo tuos dalykus, kurie buvo svarbūs tautai, išlikimui – sausra, karas, ligos ir t.t.
– Mediumu gimstama ar tampama? – klausiame Vilijos.
– Tai žmonės, turintys didesnį jautrumą, kaip sakoma – didesnę anteną, kuri gaudo bangas bei vibracijas. Žmonės, kurių pasąmonė labiau išvystyta, kurie girdi, mato ir jaučia giliau. Tai – įgimta. Muzikantai, dailininkai, rašytojai, poetai – tai žmonės, per kuriuos eina aiškiaregystė. Tarkime, jie nespėjo kažko realizuoti praeitame gyvenime, tai šiame gyvenime jie tai gauna per sapnus, vizijas ar Visatos siunčiamus ženklus.
Mediumizmas – tai tam tikras talentas, kurį lavinant įsijungia pasąmonė ir žmogus tampa aiškiaregiu. Kur jis tą talentą padės, panaudos, kaip išreikš – tai irgi svarbu. Tai neturi būti cirkas. Ir nereikia lysti ten, kur nereikia. Nepagarbus žmogaus lindimas į mirusių pasaulį, ten, kur yra to pasaulio taisyklės, yra baudžiamas. Duoti gebėjimai ir žinios turi būti naudojami protingai, turi padėti, o ne trukdyti. Jei žmogus puikuojasi savo sugebėjimais, daro iš to šou ar cirką – bus nubaustas.
Jei žmogus nesupranta, kad toje srityje turi talentą, tai likimas jį paima už rankos ar pakarpos ir tol veda, kol priveda iki ten, kur jis ir turi būti. Kartais per negatyvius dalykus, per gyvenimo pamokas, per lūžius. Jei žmogui duotas kelias – jis bus priverstas juo eiti.
– Tie, kurie primygtinai siūlo savo paslaugas, kai jų niekas neprašo, giriasi, kad yra pranašai, mediumai, mėgina gąsdinti ar paveikti žmones – dažniausiai yra tik primityvūs, pasipinigauti trokštantys šarlatanai, – pokalbį užbaigdama sako Vilija Lobačiuvienė ir priduria, – viską, ką savo gyvenime darome – darykime protingai ir nuosaikiai, nepiktnaudžiaudami savo galiomis.

 8,010 peržiūrų (-a)

91% LikesVS
9% Dislikes