– Kur tu, mergaite mano, kur tu esi, – kadais, apie stirnas ganančią mergaitę, dainavo „Nerijos“ ansamblio vyrukai. O gal ir dabar kas nors tebedainuoja, bet va, pasirodo ne kiekviena nudžiunga, jei ją mergaite kažkas pavadina. „Mergaitės“ etiketė, regis, nėra nei labai bloga, nei įžeidžianti, ypač, jei mergina ar jauna moteris atrodo jaunatviškai. Na, gal net kuri vyresnio ar brandaus amžiaus moteriškė, pavadinta mergaite, pasitemptų ir, kulniukais taukštelėjusi, nusišypsotų. Juk, tarsi nieko blogo nenutiko – tik gražiu epitetu bakstelėjo, pakibino, prisilietė. O gal reikėtų įsižeisti, žaibas svaidytis pradėti ar į kokią etikos komisiją kreiptis? Turbūt viskas priklauso nuo konteksto, potekstės, ištransliavimo fono bei reakcijos, kuri įvyksta. Ir kažkaip tada žiūri, kad nebelieka jau nei stirnų, nei jaukių vakarų prie ugnelės, nei šilumos. O juk kartais reikia tiek nedaug – pagarbos, supratimo ir kartais, krislelio humoro.
– Vaikai, gyvenkime draugiškai, – kartą yra pasakęs katinas Leopoldas.
Oi, ups, o gal ir „vaikai“ yra įžeidimas?
Loading ...14,981 peržiūrų (-a)