Atvertus 1972 m. gegužės 27 d. „Švyturio“ laikraštį dėmesį patraukė puiki portretinė J. Šimkaus nuotrauka, kurioje – Kalniškių kolūkio traktorininkas Juozas Šlimas. Publikacijos autorius gražiais žodžiais aprašė atsakingą, tvarkingą, puikiai dirbantį žmogų, pelniusį daugelio pagarbą ir pasitikėjimą. Iškalbingi kolūkio agronomės A. Jonauskienės žodžiai apie tai, kad bet kur pasiuntus dirbti J. Šlimą, galima būti ramiai – jis viską padarys kaip reikiant.
Beje, ideologizuotas „socialistinis gyvenimo būdas“ – laikraščio puslapyje greta. Tai informacija apie gretimą Klaipėdos rajoną, su kuriuo bene privaloma tvarka Kretingos rajonui reikėjo varžytis ir lenktyniauti, paskui suvedinėti „lenktyniavimo“ rezultatus. Štai ir rašoma, kaip „išradingai ie sparčiai“ šiemet sėjo Girininkai, „Veiviržos“ kolūkiai, Lybartų tarybinis ūkis, Klaipėdos tarybinis ūkis technikumas. Atkreiptas dėmesys, kad girininkiečiai sėjai naudojo sukabintuvą SU-18, rezultatas buvo puikus: „per pirmą dieną sukultivuota daugiau kaip 40 ha dirvų“.
Veiviržiečiai į puikiai paruoštas dirvas pasėjo 60 ha linų. Už rudenį gerai paruoštas dirvas kolūkiečiai gavo net 60 proc. priedo prie atlyginimo. Pernai iš linų hektaro kolūkis gavo po tūkstantį rublių pajamų, tikimasi, kad ir šiemet rezultatai bus ne prastesni.
Vienas tų metų sėjos bruožų Klaipėdos tarybiniame ūkyje technikume – tai rūpestingas arimas, kad nedirvonuotų nė lopinėlis žemės. Rašoma, kad rūpestingas žemės naudojimas ūkiui leido keliais hektarais padidinti dirbamos žemės plotą.
Vėžaičiuose įvyko zoninis seminaras pasėlių priežiūros klausimais, pranešimą skaitė biologijos mokslų daktarė, profesorė J. Monstvilaitė. Ji perspėjo, kad aktyviausias piktžolių augimas – nuo gegužės vidurio iki birželio antrosios pusės. Tai – laikas, kai žemdirbiams būtina aktyviai naikinti piktžoles.
Piktžolių naikinimas buvo svarbus žemdirbių rūpesti, nes praėjus tik kelioms dienoms laikraštis vėl grįžo prie tos temos nemaža publikacija „Piktžolės kelia galvas“. Jos autorė buvo J. Butkuvienė, rajono vyr. agronomė, valstybinės augalų apsaugos inspektorė. Tarp kitko, ji atkreipė dėmesį, kad piktžolės būtina naikinti ne tik pasėlių laukuose, bet ir pakelėse, sodybose, tai turi prižiūrėti visi kolūkiečiai.
Dar tomis dienomis Kretingos kultūros namuose įvyko žemės ūkio pirmūnų pasitarimas. Jame dalyvavo daug svarbių to meto partinių veikėjų: L. Grigalius – Kretingos vykdomojo komiteto pirmininkas, Klaipėdos rajono vykdomojo komiteto pirmininkas D. Karečka, neiššifruojamo pavadinimo (LŽŪT) pirmininko pavaduotojas V. Dubickas. Pasitarime kalbėjo Darbėnų kolūkio agronomė Z. Grigalaitienė, Požėlos kolūkio vyr. inžinierius K. Šopara, „Jaunosios gvardijos“ kolūkio pirmininkas M. Navajauskas, Žemaitės kolūkio zootechnikė E. Skripkūnienė ir kiti.
Laikraštyje pažymėta, kad tais metais sukako 50 metų sovietinei advokatūrai. Ta proga – propagandinis straipsnis apie „socialistinio teisėtumo stiprintojus“. Kas ten svarbiausia? Ogi tai, kad senoji buržuazinė advokatūra tarnavo tik „klasiniams eksploatatorių interesams – darbo liaudžiai pavergti ir slopinti“. Keisčiausia, kad propagandinėje publikacijoje bandoma suderinti „proletariato diktatūros“ ir teisės sąvokas bei reiškinius. Jeigu diktatūra, tai apie kokią teisę galima kalbėti? Keisčiausia, kad straipsnyje minimos „pažangių advokatų“, „buržuazinės santvarkos“ metais „teisingai“ gynusius komunistus, tai – J. Zimanas, R. Archipovas, B. Fridmanas, L. Purenienė, I. Veržbavičius. O dabar „tarybinė advokatūra sėkmingai gina piliečių teises ir teisėtus interesus parengtiniame tardyme, teisme, teikia juridinę pagalbą įmonėms ir organizacijoms“. Advokatūros funkcija – „padėti stiprinti socialistinį teisėtumą ir išauklėti naują žmogų – komunizmo statytoją“.
Beje jokių advokatų neprireikė, kad iš Sovietų Sąjungos pabėgusį ir Paryžiuje nuo turistų grupės pasišalinusį mano paties dėdę, iš Kartenos kilusį Juozą Miklovą, sovietiniai teisėjai nubaustų aukščiausia – mirties bausme. Jis įsikūrė JAV, o apie tokį teismo sprendimą sužinojome tik atsivėrus Lietuvos KGB archyvams. O panašių bausmių juk buvo ne viena…
Gegužės mėnesį sovietų valdžia tradiciškai „rūpinosi“ vandens telkinių švara. Tais metais kliuvo Salanto teršėjams, jie įspėti už nevalyvumą.
Kretingoje įvyko kultūros darbuotojų pasitarimas, kur aptartas pasiruošimas sovietų valdžios 50-mečio paminėjimui. Pranešimą skaitė Kretingos kultūros skyriaus vedėjas P. Baguckas.
Stasys Stropus laikraštyje aptarė Kretingos mokytojų literatūrinę kūrybą. Jis rašė, kad Kretingos vidurinėje mokykloje lietuvių kalbą ir literatūrą sėkmingai dėsto Bronė Liniauskienė, Bronė Grigaliūnienė, Leonas Vaičiulėnas, šie mokytojai garsėja ir kaip literatai – poetai ir prozininkai. Vertindamas vykusį literatūrinį konkursą autorius pastebėjo, kad jų „kūryboje galima rasti nemažai naujų spalvų, naujų melodijų, kas rodo, kad kūrėjai nestovi vietoje, o auga ir progresuoja“.
Taip sutapo, kad gegužės 28 d. buvo sekmadienis, o „Švyturys“ išleistas šeštadienį. Tad laikraštyje buvo skelbiama Vilniaus televizijos sekmadieninė programa. Ką rodė dabartinė LTV? Programos pradžia 8.55 val. 9 val. – aukštoji matematika studentams neakivaizdininkams; 9.50 val. – informatikos pagrindai; 10 val. dokumentinis filmas apie Norilską (tai kažkur prie Šiaurės jūros, labai aktualu); 10.10 val. – būk tvirtas; 10.30 – Lietuvos panorama; 11.20 val. – vaikams; 12 val. – tarptautinės dviratininkų lenktynės Vilniuje; 14-16.15 val. CT programa (tai yra rodo Maskva); 16.15 – žinios; vakare – 19 val. koncertas; 19.50 val. – panorama; 20 val. – programa kaimui; 21.30 val. pramoginė laida „Šypsenos“; 22.15 val. – vaidybinis filmas; 23.45 – dienos įvykių apžvalga. Ir labanakt. Tais metais Lietuvoje vyko dviejų TV kanalų transliacija – Vilniaus TV ir Maskvos CT.
Dar galima pažiūrėti, kokius vaidybinius kino filmus tą gegužės savaitgalį rodė Kretingos rajono kino salėse. Kretingoje demonstravo filmus „Jo didenybės adjutantas“, „Prokuroro sūnus“, Salantuose – „Penkiolikos metų kapitonas“, „Laisvės“ fabriko klube – „Kvilerio memorandumas“ ir „Ištikimas tau“, Darbėnuose – „Padangių lėtasis“, Kartenoje – „Medinių stabų paslaptis“, Kūlupėnuose – „Kapitonas Korda“. Palangos kinoteatre „Naglis“ rodė filmą „Tėvas iš prievartos“.
21,167 peržiūrų (-a)