Mieli laikraščio „Švyturys“ skaitytojai, prenumeratoriai bei internetinio puslapio lankytojai, kretingiškiai!
Su dideliu jauduliu ir atsakomybe noriu Jums pranešti, jog priėmiau iššūkį dirbti Jūsų mylimo, turtingą istoriją turinčio laikraščio bei internetinio puspalio redaktoriumi.
Prisipažinsiu, jog nesiruošiau tokiam karjeros posūkiui, juolab nesijaučiu esąs kretingiškis, be to žurnalisto plunksną buvau padėjęs į lentyną ilgesniam laikui. Nors šešerius metus gyvenu Kretingos rajone, tačiau mano gimtasis miestas yra Vilnius. Sostinėje ir susiklostė mano kaip žiniasklaidos specialisto karjera, kurios pradžia buvo 1988 metai – Sąjūdis.
Kas aš? Ir kaip atsiradau Kretingoje?
Esu inžinerinės specialybės žmogus, tačiau atūžęs atgimimas radikaliai pakeitė likimą. Prieš 35 metus darbą tuometinėje įmonėje „Monolitas“ iškeičiau į žurnalistiką. Ir nė dienos dėl to nesigailiu. Pirmuosius straipsnius parašiau „Vakarinėse naujienose“, buvau kelių Maskvos demokratinių leidinių korespondentu Lietuvoje, įsitraukiau į Sąjūdį. Teko dalyvauti Lietuvos laisvės lygos, „Jaunoji Lietuva“ bei Vilniaus miesto Sąjūdžio taryboje. Nepriklausomybės aušroje dirbau dienraščiuose „Respublika“, po to – „Lietuvos aidas“, „Verslo žinios“, „Lietuvos žinios“. Esu taip pat vienas iš Lietuvos kariuomenės kūrėjų savanorių sąjungos steigėjų, tarnavau SKAT gretose, 1991-ųjų sausio 13-ąją dvi savaites gyvenau parlamente ant smėlio maišų, ten ir daviau priesaiką tarnauti Tėvynei, gavau valstybinių apdovanojimų. Daugelį naujausios Lietuvos istorijos įvykių mačiau savo akimis.
Po 2000-ųjų keturis metus teko dirbti Lietuvos savivaldybių asociacijoje patarėju, vėliau – projektų vadovu ryšių su visuomene bei reklamos agentūrose, o paskutiniu metu – šiandien jau uždarytame dienraštyje „Lietuvos žinios“. Maniau, kad dėsiu riebų tašką žurnalisto karjeroje kaip samdomas kūrybinis darbuotojas, tad plunksną pasidėjau į tolimesnę lentyną.
Žiniasklaidoje teko darbuotis beveik visose grandyse: nuo reporterio iki dienraščio redaktoriaus, nuo pardavimų vadybininko iki projektų vadovo kūrybinėse agentūrose. Nebemačiau ir nebeplanavau toliau jokių karjeros šuolių. Galvojau, pailsėsiu, nersiu į visiškai kitas veiklas, susijusias su sveika gyvensena, bioenergetika. Netoli Salantų planavau ramiai gyventi, kurti sveikatingumo centrą, rinkti ir džiovinti vaistažoles, konsultuoti žmones, kuriems galbūt reikia mano pagalbos ir gyvenimiškos patirties. Gyvenimas gamtoje, visuomeninė veikla, tinklaraščiai internete, konsultacijų verslas, darbų – per akis. Duonai užtenka, o ko daugiau žmogui reikia?
Tačiau kaip sakoma patarlėje: žmogus planuoja, o Dievas juokiasi. Taip nutiko ir man. Todėl aš esu čia, „Švyturio“ redakcijoje ir priėmiau šį įdomų iššūkį.
Kolegos ir pažįstami klausia, ar protinga vėl bristi į tą pačią upę: laisvą tinklaraštininko profesiją iškeistį į darbą redakcijoje? Tai esą karjeros šuolis atgal? Juo labiau žurnalistikoje per paskutinį dešimtmetį įvyko žiauri „kartų kaita“ ir mums, „seniams“, toliau nėra čia ką veikti? Į šiuos klausimus galiu atsakyti taip: bet kurioje profesijoje yra metas dirbti ir yra metas ilsėtis. Penkeri metai buvo pakankamas metas „atšalti“ nuo pagrindinės veiklos ir į žurnalistiką pažvelgti kitomis akimis. Galbūt likimas ir Kūrėjas būtent taip sudėliojo įvykius. Kaip bus toliau, irgi tik Jis vienas težino.
Žmonės taip pat klausia: kokiai partijai priklausau, ar esu „kairysis“ ar „dešinysis“, o gal „centristas“? Galiu nuraminti, jog nepriklausau jokiai partijai. Komunistu nebuvau, iš komjaunimo išstojau 1988 metais, dar prieš Sąjūdį. Politinė karjera šiokia tokia buvo, bet ją uždariau dar prieš 2000-uosius, po vadinamojo „Wiljams“ skandalo. Tada daug žmonių paliko Tėvynės sąjungą, tarp jų ir aš, nors buvau dabartinės valdančiosios partijos vienas iš signatarų. Tada galvojau ir dabar tebegalvoju tą patį, jog privatizavus „Mažeikių naftą“, mes, Lietuvos žmonės, buvome stipriai apiplėšti.
Šiandien negaliu sau pasakyti, kokios mano politinės pažiūros. Reiktų ilgai galvoti. Per rinkimus paprastai renkuosi partijas, esančias sąrašo pabaigoje. Tokia yra mano kaip rinkėjo per daug metų nusistovėjusi protesto forma. Paprastai būna kokie nors „žalieji“, tie, kas pasisako už ekologiją, energijos taupymą bei tvarumą. Taip, kad mano politinės pažiūros galėtų vadintis „žaliosiomis“.
Sistema laimi prieš žmogų
Žvelgiant iš paukščio skrydžio į Lietuvos politinę sistemą, matyčiau dvi jėgas, kurios kaunasi dėl išlikimo. Partijų pavadinimai – antraeilis dalykas, fasadas. Iš tiesų vyksta sistemos ir individo, t.y. aparato bei paprasto žmogaus konfliktas. Tai mūsų civilizacijos vidaus konfliktas, kuris, deja, kaip rašė graikų išminčius Platonas „Valstybėje“, yra amžinas. Kuri pusė svarbesnė? Į šį klausimą turbūt sunku atsakyti.
Mes visi esame asmenybės ir visi sukuriame tą sistemą, kuria po to skundžiamės. Anglų rašytojas ir filosofas Tomas Hobsas (Thomas Hobbes) šį sistemos monstrą pavadino Leviatanu, mistine bibline būtybe. Išvertus iš graikų kalbos, tai reiškia – “suktas”, “vingiuotas”. Ir ši pabaisa, jeigu jai neuždėsime apynasrio, visada siekia pavergti savo kūrėją – žmogų.
Rinkimai yra svarbūs, juose reikia dalyvauti, bet šis demokratijos įrankis neišsprendžia šios amžinos egzistencinės problemos. Susidaro iliuzija, kad vieni politikai laimi, o kiti pralaimi. Po rinkimų dažniausiai niekas nesikeičia, nes laimi drakonas, kuris tūno kiekviename iš mūsų. Todėl ir sakau – šiandien sistema laimi prieš individą. Tai akivaizdžiai matosi visose gyvenimo srityse: institucijos plėšikiškai atsiribojo nuo žmogaus viešųjų ryšių grotomis, o per pandemiją dar ir išmoko nieko nedirbti arba imituoti darbą. Visa žmogaus komunikacija su institucijomis – kaip žirniai į sieną. Todėl šiandien aš esu sistemos skriaudžiamo žmogaus pusėje, nors dėl savo apgailėtinos padėties, dėl perdėtų lūkesčių, įstatymų neskaitymo ar nežinojimo paprastas pilietis irgi gali būti neteisus.
Kas yra svarbu man kaip žurnalistui?
Visų pirma esu verslo žurnalistas. Taip veikia mano galva ir tokie yra per 35 metus susiformavę žurnalistiniai instinktai. Ekonomikos, aplinkosaugos, darnios plėtros, bendruomenių dialogo su valdžiomis temos man, ko gero, šiandien yra svarbiausios. Mėginsiu tam skirti kuo daugiau laiko ir dėmesio.
Teneužpyksta vietos politikai, bet jų aš beveik nepažįstu. Nežinau, kas su kuo ir kas prieš ką. Neturiu facebook‘e nei vieno įstaigos ar institucijos vadovo, todėl, kiek įmanoma, sieksiu diskusijos, o ne etikečių klijavimo, moderavimo, bet ne rūšiavimo, integravimo, bet ne diferencijavimo. Tačiau kritika bus pelnyta.
Reigionų laikraščiams reikia padėti!
Šiandieninė regioninė medija nėra vien tik vietos laikraštis ir jo puslapis internete. Tai ir socialiniai tinklai, ir susitikimai, ir konferencijos, gebėjimas greitai ir įdomiai pateikti žinias iš rajono bendruomenių bei visos Lietuvos.
Žvelgiant iš šalies, atrodydavo, kad rajonų laikraščiai gal dėl žmogiškųjų išteklių trūkumo, gal dėl ekonominių iššūkių, gal dėl negebėjimo įveikti inerciją, nebeatitinka pasikeitusių skaitytojų lūkesčių. Todėl reiktų daug ką tobulinti, kad svarbios žinios pasiektų kievieną sodybą, įmonę ar žmogų. Šiuo klausimu reiktų platesnės diskusijos, kuriose dalyvautų sociologai ir žurnalistus rengiančių universitetų mokslininkai.
Šiandien civilizuotame pasaulyje valdžios institucijos, verslas bei visuomenė regonų laikraščius remia, kad jie išliktų, kad žmogus, socialiniams tinklams klestint, visiškai neatprastų skaityti. Nes skaitymas – tobulėjimo bei mokymosi visą gyvenimą pagrindas.
Džiugu buvo sužinoti, kad 2024-iejų „Švyturiui“ yra jubiliejiniai. Kitamet laikraščiui sukaks 80 metų. Ko gero joks centrinis dienraštis ar portalas negali pasigirti tokia įspūdinga istorija.
Naudodamasis proga kviečiu visus Kretingo r. bendruomenes, kretingiškius, gyvenančius visoje Lietuvoje ir pasaulyje, prisidėti prie „Švyturio“ naujosios istorijos rašymo. Rašykit, praneškit, remkit, prenumetuokit, spauskit patiktukus socialiniuose tinkluose, kur tik pamatysite laikraščio logotipą.
Švyturys – simbolis, kuris reiškia šviesą vandenyne, kur tamsa ir rūkas. Jis padeda laivams grįžti namo.
Ačiū Jums visiems už tikėjimą ir pasitikėjią!
Redaktorius Gintaras Mikšiūnas
15,399 peržiūrų (-a)