Birželio 21-ąją Jungtinių Tautų Generalinė Asamblėja paskelbė Tarptautine Jogos diena. Indijoje užgimusi, tačiau šiandien visame pasaulyje išplitusi praktika, patekusi ir į „Unesco“ paveldo sąrašą.
Joga – tai anaiptol ne vien fiziniai ar tempimo pratimai – tai visuma veiklų, padedančių protą suvienyti su kūnu ir siela. Indijoje ši filosofija palietė kone visas gyvenimo sritis, pradedant medicina ar švietimo politika ir baigiant menu, kuri neretai žmonių gyvenimus apverčiančią 180 laipsnių kampu.
Žmogus – visatos veidrodis
Pasakyti kada tiksliai pradėta praktikuoti jogą yra neįmanoma, tačiau įvairūs šaltiniai teigia, kad jogos praktikai gali būti net 5000-10000 metų. Beveik neįmanoma atsekti ir vienareikšmiškai pripažintos jogos istorijos – apstu įvairių versijų, kaip ir kodėl pradėta ją praktikuoti, kas buvo jos pradininkai ir pirmieji sekėjai. Net ir pats pavadinimas kelia daug klausimų. Manoma, kad žodis „joga“ kilo iš sanskrito „Yuj“, reiškiančio susijungimą, sąsają.
„Joga – tai anaiptol ne vien fiziniai ar tempimo pratimai – tai visuma veiklų, padedančių protą suvienyti su kūnu ir siela. Indijoje ši filosofija palietė kone visas gyvenimo sritis, pradedant medicina ar švietimo politika ir baigiant menu, kuri neretai žmonių gyvenimus apverčiančią 180 laipsnių kampu“.
Manoma, kad joga pirmą kartą paminėta dar Rig-vedoje, o pradėta praktikuoti Šiaurės Indijoje, maždaug prieš 5000 metų. Visgi vienas žymiausių rašytinių šaltinių pasakojančių apie jogos praktiką yra Patanjali parašytos jogos sūtros (aforizmai) – rinkinys apie jogos teoriją ir praktiką. Anot autoriaus, joga padeda nuraminti minčių nepastovumą. Jogos prasmė ir kertinis tikslas yra savirealizacija, savęs pažinimas ir išsilaisvinimas.
Joga buvo praktikuojama, kad išgydytų žmogaus dvasią, ją išlaisvintų, padėtų pasiekti nušvitimą už intelekto ribų. Buvo manyta, kad ne kas kitas, kaip pats žmogus yra visatos veidrodis, tad norint pažinti supantį pasaulį, reikia pažinti save – tam nereikalingi įvairūs išradimai ar mokslas.
Ji sukurta siekiant padėti pasiekti teigiamą požiūrį į gyvenimą, suteikti ramybės ir taikos pojūtį. Pats žodis “joga” reiškia susivienijimą ir harmoniją, tačiau nemažai žmonių iki šiol mano, kad joga užsiima tik intensyviai sportuojantys žmonės, kurių fiziniai gebėjimai yra tiesiog pribloškiami.
Stiprina ir psichinę sveikatą
Ši senovinė praktika stiprina ir psichinę sveikatą bei gebėjimus. Atlikti tyrimai, kuriuose dalyvavo suaugusieji su diagnozuotais atminties sutrikimais, parodė, kad joga itin palankiai veikia smegenis.
„Manoma, kad žodis „joga“ kilo iš sanskrito „Yuj“, reiškiančio susijungimą, sąsają“.
Joga gali padėti palaikyti kraujagyslių ir širdies sveikatą. Nedidelis tyrimas rodo, kad norint sumažinti aukštą kraujospūdį gali prireikti šiek tiek jogos.
Šiam tyrimui tyrėjai pakvietė 60 žmonių. Kiekvienam iš jų buvo diagnozuotas aukštas kraujospūdis ir metabolinis sindromas, padidinančių širdies problemų ir insulto riziką, grupė. Tyrimo metu gydytojai išmatavo dalyvių kraujospūdį, kūno svorį, cukraus kiekį kraujyje, lipidus ir širdies priepuolio rizikos balus. Tyrimo pradžioje jie nenustatė skirtumo tarp dviejų grupių amžiaus, lyties, rūkymo dažnio, kūno masės indekso (KMI), sistolinio ir diastolinio kraujospūdžio ramybės būsenoje, širdies susitraukimų dažnio ir pulso slėgio.
Dalyviai buvo suskirstyti į dvi grupes. Per tris mėnesius jie atliko 15 minučių struktūrinės jogos arba tempimo, be 30 minučių aerobikos pratimų penkis kartus per savaitę. Po trijų mėnesių sumažėjo abiejų grupių kraujospūdis ramybės būsenoje, taip pat vidutinis arterinis kraujospūdis ir širdies susitraukimų dažnis. Jogos grupėje sistolinis kraujospūdis (didžiausias skaičius) sumažėjo 10 mm Hg. Išvados parodė, kad tempimo grupėje jis nukrito tik 4 mm Hg.
„Kanadoje atliktuose keliuose tyrimuose pastebėjo: pacientai, kurie nuolat mankštinosi, palengvino stresą, pagerėjo kraujotaka, o tai ženkli nauda gydant hipertenziją (aukštą kraujospūdį ), širdies bei kraujagyslių ligas“.
Daktaras Paulas Poirier iš Kvebeko širdies ir plaučių instituto – Lavalo universiteto Kvebeke, Kanadoje atliktuose keliuose tyrimuose pastebėjo: pacientai, kurie nuolat mankštinosi, palengvino stresą, pagerėjo kraujotaka, o tai ženkli nauda gydant hipertenziją (aukštą kraujospūdį ), širdies bei kraujagyslių ligas.
Išvados buvo paskelbtos 2022 metų gruodžio 8 d. Kanados kardiologijos žurnale (HealthDay News) „Nors yra tam tikrų įrodymų, kad jogos intervencijos ir pratimai turi vienodus ir (arba) geresnius širdies ir kraujagyslių sistemos rezultatus, jogos tipai, komponentai, dažnis, užsiėmimų trukmė ir intensyvumas labai skiriasi. Siekėme taikyti griežtą mokslinį požiūrį, kad nustatytų širdies ir kraujagyslių ligų rizikos veiksnius, dėl kurių joga yra naudinga rizikos grupės pacientams, ir būdus, kaip ją būtų galima pritaikyti sveikatos priežiūros įstaigoje, pavyzdžiui, pirminės prevencijos programoje“, – žurnalo pranešime spaudai sakė Poirier. .
Tie, kurie užsiima joga, taip pat sumažino širdies ritmą ramybėje ir 10 metų širdies ir kraujagyslių ligų riziką.
ŠALTINIS: Canadian Journal of Cardiology , pranešimas spaudai, 2022 m. gruodžio 8 d.
5,810 peržiūrų (-a)