Joninės savo svarba ir populiarumu nenusileidžia šv. Kalėdoms ar Velykoms. Birželio trumpiausią naktį dauguma žmonių švenčia Jonų ir Janinų vardadienį. Na taip, naktis trumpiausia metuose, trumpiausia naktis ir ilgiausia diena. Tačiau krikščioniška šventė yra kur kas svarbesnė. Tai Jėzaus pusbrolio, Jono Krikštytojo gimimo diena.
Jėzaus pusbrolio Jono Krikštytojo gimimo diena bažnytiniame kalendoriuje nustatoma pagal Luko evangeliją (1,26–38). Ji skaičiuojama nuo liturginės Jėzaus gimimo dienos, t. y. praėjus 3 mėnesiams po Apreiškimo švč. Mergelei Marijai ir 6 mėnesiams po Kalėdų.
Apie Jono Krikštytojo misiją svarbą ir pavyzdį, gražiausių metų švenčių išvakarėse ,,Švyturys” kalbina kunigą, brolį pranciškoną Paulių Vaineikį OFM.
Dievo pasiuntinys
– Švęsdami Jonines dažniausiai pamirštame, jog tai Jono Krikštytojo gimtadienis. Ką krikščionims reiškia jo pavyzdys?
– Kai esame pakrikštijami, dažniausiai būname maži, tad kartais mums, katalikams trūksta to įtikėjimo. Pats Jėzus pasakė: kas bus pakrikštytas ir įtikės, bus išgelbėtas. Ką mums krikščionims reiškia Joninės? Jeigu turime tikėjimą, jeigu skaitome Dievo žodį, mėginame į Jį gilintis, tai pirmiausia yra atbudimo šventė.
Jėzus Kristus, kadangi buvo pakrikštytas savo pusbrolio Jono, rodo pavyzdį kaip toje vaikiškoje dainelėje: “… o jūs vaikai taip darykit …”. Mums, tikintiems, tai didžiulė šviesos pergalė prieš tamsą. Ne veltui šiuo metų laiku irgi įvyksta virsmas: daugiausiai šviesos ir mažiausiai tamsos. O tai susiję su gėrio pergale. Šviesa laimi, tamsa traukiasi.
Romumo ir nuolankumo pavyzdys
– Ko gero Jonas Krikštytojas buvo romumo pavyzdys? Apie tai byloja ir jo žodžiai, ištarti prie Jordano upės. Krikštydamas jis kalbėjo: “ … po manęs ateis galingesnis už mane, – aš nevertas Jam nė kurpių nuauti. Jisai krikštys jus Šventąja Dvasia ir ugnimi” (Mt 3-11).
– Jonas Krikštytojas – vienas labiausiai nusižeminusių, vienas romiausių žmonių. Jis buvo klusnus Dievo žodžiui, nesureikšmino savo privilegijos būti Krikštytoju. Įsivaizduokit, jis buvo paties Visatos Kūrėjo Sūnaus pusbrolis ir Krikštytojas. Jonas taip pat buvo vadinamas “tyruose šaukiančiojo balsu”. Jis – paskutinis Senojo pasaulio pranašas. Tačiau tuometinis pasaulis Jono Krikštytojo nesuprato. Protingi ir išsilavinę žydai klausė jo: “gal būt esi mesijas?
Jonas Krikštytojas nebijojo to paneigti ir kratėsi visų įmanomų antpečių, karūnų, titulų bei privilegijų. Todėl jis taip ir pasakė, jog krikštiju tik vandeniu, bet po manęs ateis galingesnis, tas, kuris krikštys Šventąja Dvasia. O aš esu tik pasiuntinys.
Tai pavyzdys, kad mes krikščionys, kurie nešiojame garbingą Kristaus vardą, esame tik pasiuntiniai. Mes ruošiame žemę Kristaus sugrįžimui. Tada Jis galutinai įves savo tvarką, atstatys teisingumą, kurį puolęs, suklydęs žmogus pažeidė ar iškreipė.
Mes, girdėdami tokią Jono Krikštytojo pozicija, esame kviečiami sekti šį nuolankų klusnų Dievo tarną. Ir nevadinkime save vergais, bet prisiminkime jog esame Dangiškojo Tėvo vaikai.
Nesileiskime į diskusijas su piktuoju
– Vėliau, po įvykių prie Jordano, Evangelija pasakoja apie tai, jog Jėzus buvo Dvasios nuvestas į dykumą.
– Šis pavyzdys rodo, kad kiekvienas mūsų Turime žinoti, jog Jėzus yra Alfa ir Omega. Tam, kad įeiti į amžinąjį gyvenimą, reikia pasikrikštyti, būti panardintam. O kai tu išnyri, tau suteikia Šventąją Dvasią. Ir po to Šventoji Dvasia žmogų veda.
Būtent Šventoji Dvasia Jėzų po krikšto nuvedė į dykumą. Trečiasis Trejybės asmuo paskatino Jį ten išeiti. Ir Kristus dykumoje išbuvo 40 dienų. Kadangi Jėzus buvo prisiėmęs žmogišką prigimtį, išliko klusnus Tėvui. Dangiškojo Tėvo valią jis vykdo, nusilpęs, 40 dienų badavęs. Jis nevalgė ir negėrė, kas pagal mūsų žemišką logika atrodo neįmanoma. Ir kai atrodo, jog Jėzus visiškai nusilpsta, Dievas leidžia piktajam, kuris tik laikinai yra gavęs tą galios pultelį, Jį gundyti.
“….Girdėdami tokią Jono Krikštytojo pozicija, esame kviečiami sekti šį nuolankų klusnų Dievo tarną. Ir nevadinkime save vergais, bet prisiminkime jog esame Dangiškojo Tėvo vaikai“.
Piktasis nenaudoja prievartos, jis apeliuoja į žmogaus laisvą valią. Šiuo atveju Jėzus yra geriausias pavyzdys, jog turime prisiimti atsakomybę už dovanotą laisvę. Joks blogis, jokia tamsa mūsų negali priversti daryti kažką tokio, kas prieštarautų Dievo valiai.
Ir kai šėtonas sako: “Juk parašyta …”, jis gundo Dievo žodžiais, “jeigu tu pagarbinsi mane …”, “jeigu nusilenksi, visa tau valdžią žemėje atiduosiu“.
Šėtonas, aišku, meluoja. Ir Jėzus labai aiškiai deda piktąjį į vietą, sakydamas, jog taip pat parašyta: “… vieną Dievą tegarbinsi ir Jam tetarnausi“. Kristus netgi nesileidžia į kvailus debatus, tuo tapu mes, kaip krikščionys, neretai leidžiamės į debatus ir leidžiamės provokuojami. Jėzus yra pats geriausias pavyzdys: cituoja Dievo žodį ir jokių debatų … .
Visas pasaulis viename ekrane
– Gyvename tikrai įdomiu laikotarpiu: pandemija, karas, chaosas ekonomikose, valdžios, atrodo išprotėjusios, ne tik Lietuvoje. Pasaulyje vyksta protu nesuvokiami dalykai. Ar tikrai atėjo paskutinės dienos, laikai, kaip parašyta Naujojo Testamento Apreiškimo knygoje bei Antrąjame laiške Timotiejui? Kiti sako, jog tai Kristaus grįžimo išvakarės?
Kristus yra pasakęs, jog tos dienos ir valandos niekas nežino. Tai žino tik pats Tėvas, Sūnus ir tie žmonės, kuriems tai bus apreikšta. Dalį apreiškimų Dievas yra davęs Jėzaus pusbroliui Jonui Krikštytojui. Tačiau galutinę žinią apie savo sugrįžimą Jis paliko kitam Jonui – mylimiausiam mokiniui, Evengelistui Jonui.
Sakyti, kad mes gyvename paskutinius laikus, gal būtų per daug drąsu. Tačiau. Mes žinome, kad kiekvienas mūsų sulauksime tos dienos, kai išeisime iš šito pasaulio, tai ir įvyks. Mūsų išėjimo iš šio pasaulio diena ir bus paskutinė diena. Tai reiškia, kad Viešpats ir plačiąja ir siaurąja prasme kviečia atsakomybei, kad kiekvienas galėtume pasakyti, jog aš, Paulius, Gintaras ir kiti gyvename paskutinius laikus.
Pagal ką tai atpažinsime? Apreiškimas arba paskutinė Biblijos knyga, ne veltui vadinama Apokalipse, būtent apie tai ji ir kalba: “žiūrėkite į ženklus”. Jonas mini įvairius ženklus. Jūs pamatysite stichines nelaimes, karus, epidemijas. Ir Jis toliau sako: “visa tai turi įvykti prieš man ateinant”.
Ir ką mes matome šiandien, dėka interneto, socialinių tinklų bei kitokios šiuolaikinės medijos? Visas pasaulis telpa išmanaus telefono ekranėlyje. Tai tampa tiesiog pažodžiui akivaizdu: viso pasaulio kataklizmai mano telefone. Galima būtų sakyti taip, viskas pildosi, nes ženklai per daug akivaizdūs? Kai mes, neišeidami iš namų, vieno kompiuterio ekrane pamatome viso pasaulio krizes, karus ir nelaimes, atrodo, jog būtent yra taip. Taip mes patys susikuriame kulminacinį efektą.
Žinoma, jog tenka į tai reaguoti ir kiekvieną dieną galvoti bei būti pasiruošusiu, kad toji diena, pasaulio pabaiga ateis jau šį vakarą. Klausimas: “ar esu tam pasiruošęs”?
– Visgi švenčiame vieną svarbiausių krikščionių kalendoriuje dienų – Jonines, tai yra Jono Krikštytojo gimtadienį. Ką norėtumete palinkėti tikintiems, ieškantiems Kristaus ir pasauliečiams?
– Per šias nuostabias Jonines, kai švenčiame Jono Krikštytojo gimimo iškilmes, norisi palinkėti jog visi būtume tokios širdies, tokio nuolankaus nusistatymo, kaip ir pati šios šventės esmė – Jonas Krikštytojas, Jėzaus pusbrolis: romus, klusnus, nuolankus nepasikėlęs. Tai kvietimas mums visiems būti šviesos nešėjais. Siekime, kad mūsų gyvenime būtų daugiau šviesos ir kuo mažiau tamsos ir kad ji visiškai išnyktų.
Ir tikintiems, ir ieškantiems, tiems, kurie dar nepažįsta Jėzaus, visiems Jums linkiu: būkite nuoširdūs, sąžiningi pirmiausia su savimi, su Viešpačiu, taip pat su kitais žmonėmis. Ir pamatysime, kad šviesa šviečia, tamsa traukiasi.
ŠV. JONAS KRIKŠTYTOJAS
„ Jo vardas – Jonas“ (Lk 1, 63)
Šv. Jonas Krikštytojas nuo pat gimimo yra tam, „kad apšviestų tūnančius tamsoje ir mirties ūksmėje, kad mūsų žingsnius pakreiptų į ramybės kelią“ (Lk 1, 79)
Apd 13
• 22 Pašalinęs Saulių, jis pakėlė jiems karaliumi Dovydą, apie kurį pasakė: Radau Dovydą, Jesės sūnų, vyrą pagal savo širdį, kuris įvykdys visus mano norus.
• 23 Iš jo palikuonių, kaip buvo žadėjęs, Dievas išvedė Izraeliui gelbėtoją Jėzų.
• 24 Prieš jam ateinant, Jonas paskelbė atsivertimo krikštą visai Izraelio tautai.
• 25 Baigdamas gyvenimo kelionę, Jonas pareiškė: ‘Aš nesu tas, kuo mane laikote. Štai po manęs ateina tasai, kuriam aš nevertas atrišti kurpių dirželio’.[i5]
• 26 Broliai, Abraomo giminės sūnūs ir čia esantys dievo baimingieji žmonės! Tai jums atsiųstas šis išganymo žodis.
2,106 peržiūrų (-a)