Šį kartą dar pasižvalgykime po 1972 m. vidurvasario „Švyturio“ laikraščių puslapius. Kaip byloja spauda, tuomet „ėjo penkmečio antrieji“, laikas, kai dėl visokių „socialistinių įsipareigojimų“ bei lenktyniavimo dar buvo galima nespausti, neišleisti paskutinio kvapo vykdant būtus ir nebūtus įsipareigojimus partijai ir tėvynei.
Liepos 16 g. laikraštyje plačiai aprašyta „naujovė“ Kūlupėnuose. Pavadinti tai naujove gal būtų ir keista, nes rašoma apie 4 bokštus bunkerius grūdams laikyti su įrengta aktyvia ventiliacija. Viename bunkeryje bus galima laikyti 30 tonų grūdų, tad iš viso – net 120 tonų. Naujovę sugalvojo ūkio direktorius A. Fabijonavičius, o statybose ir montuojant bunkerius aktyviausiai dalyvavo Kazys Paulauskas, Žemės ūkio akademijos studentas Antanas Venckus, šaltkalvis Ignas Kripas, suvirintojas Bronius Jonušas. Grūdų bunkeriai buvo sumanyti taip, kad po jais galėtų įvažiuoti sunkvežimis.
Šiandien tai galėtų pasirodyti gana keistas dalykas, kad tokius įrenginius Kūlupėnų ūkio žmonės turėjo pasigaminti ir pasistatyti vieni patys savo rankomis.
Laikraštyje atsidūrė žinutė ir apie tai, kad Karolio Požėlos kolūkyje išvakarėse pradėta pjauti sėklinė žolė. O viso rajono ūkiai planuoja parduoti valstybei 43 tonas įvairių žolių sėklų.
Pirmajame puslapyje buvo ir pora džiugesnių žinučių žemdirbiams. Vilniaus Vingio parke buvo surengta lenkiškų žemės ūkio mašinų paroda, joje buvo galima išvysti modernius pašarų smulkintuvus, bulviakases, trąšų barstytuvus. Buvo pažymėta, kad tais metais Lietuva gaus iš Lenkijos apie pustrečio tūkstančio įvairių žemės ūkio mašinų.
Kita žinutė apie žemės ūkio techniką – iš Raudondvario, kur prie Žemės ūkio mechanizacijos ir elektrifikacijos mokslinio tyrimo instituto įsteigtos eksperimentinės dirbtuvės. Čia gaminami eksperimentiniai žemės ūkio mašinų pavyzdžiai.
Dvi informacijos puikiai atspindi sovietinės kolūkinės santvarkos ypatumus. Kokią techniką nebūtų naudoję ūkiai, kiek kaimo žmonių nedirbtų fermose ir laukuose, tačiau kolūkiai neapsieidavo be vadinamųjų šefų pagalbos. Faktiškai visi tų laikų studentai rudens semestrus pradėdavo ne universitetų ar institutų auditorijose, bet kolūkiuose, padėdami nuimti derlių. Dažniausiai – bulves. Kolūkiams padėdavo ir gamybinės įmonės. „Švyturys“ rašė, kaip „Raudonosios vėliavos“ kolūkį šefavo Klaipėdos kelių statybos valdybos kolektyvas: miestiečiai išasfaltavo žemės ūkio mašinų garažą. Jame bus laikomi ir džiovinami grūdai.
Šefai apsilankė ir „Jaunosios gvardijos“ kolūkyje. Klaipėdos statybos valdybos Nr. 7 kolektyvas padėjo suvežti 34 automašinas šieno.
Tomis liepos dienomis Darbėnuose įvyko visuotinis kolūkiečių susirinkimas. Jo metu aptarti I pusmečio rezultatai, įvertinti geriausieji. Geriausiai dirbusios brigados apdovanotos 100 rublių premijomis ir būtinu atributu – raudonomis vėliavomis.
Labai svarbu buvo aprašyti ir tai, kad rajono Lenino kolūkyje auginamiems paršeliams paruošta net 10 tonų šieno miltų, kaip teigiama – labai vitaminingo pašaro. Geras sąskambis: „Lenino kolūkio paršeliai“…
Dar žinia iš pozityvo kategorijos – Klaipėdos kilnojamosios mechanizuotos kolonos statybininkai perdavė Kretingos paruošų kontorai naują 500 tonų talpos bulvių saugyklą. Darbų vykdytojas buvo Petras Kaubrys.
O štai kretingiškei R. Jasienei nepasisekė: pieno butelyje ji rado nešvarumų. Apie tai parašė į laikraščio redakciją. Redakcija pradėjo aiškintis, kas ir kaip. Sviesto gamyklos direktorius A. Auželis atsakė redakcijai, kad laiškas buvo apsvarstytas kolektyve, bus sustiprinta gaminamos produkcijos kokybės kontrolė. Tipiškas formalus sovietinių laikų atsirašymas.
1972 m. Kretingos baldų įmonės žaislų cecho produkcija buvo eksportuojama net į Čilę, taip pat į Lenkiją, Daniją, Suomiją, Libaną.
Apie stiklelio mėgėjus-vairuotojus tą dieną rašė Kretingos rajono vyr. autoinspektorius R. Butrimavičius. Panašu, kad jis suvedė I pusmečio įvairių autoįvykių statistiką. Inspektorius rašė, kad 1971 m. I pusmetyje rajone įvyko 16 avarijų, buvo sužeista 15 žmonių. O štai 1972 m. I pusmetyje jau įvyko 22 avarijos, žuvo net 7 žmonės, 22 – sužeisti. Daugiausia eismo įvykių įvyksta dėl rajono eismo dalyvių kaltės, tokių buvo aštuoni. Dėl pėsčiųjų kaltės įvyko 5 incidentai, dėl dviratininkų ir traktorininkų – po vieną. Dažniausia autoavarijų priežastis – neblaivūs vairuotojai. Iš 22 įvykių, 10 sukėlė neblaivūs vairuotojai, pėstieji, dviratininkas ir traktorininkas. Kretingos autotransporto įmonės vairuotojas Pranas Stuopelis įkliuvo girtas Kretingos mieste, prarado vairuotojo teises. Tačiau jau po mėnesio Pranas vėl įkliuvo neblaivus, vairuodamas motociklą. Pasak inspektoriaus, Stuopelis prarado motociklą, nes Kretingos rajono vidaus reikalų skyriaus viršininko sprendimu jis paimtas ir bus parduotas komiso tvarka. Tais metais motociklus prarado dar 3 stikliuko mėgėjai.
Liepos 20 d. „Švyturys“ privaloma tvarka rašė apie 1940 m. liepos 21-ąją, kai Lietuvoje susikūrė sovietų valdžia. Tokių įvykių komunistų propagandinė spauda negalėjo neaprašyti. „Žinia, jog Lietuvoje paskelbta Tarybų valdžia ir sukurta tarybų Lietuvos respublika, Palangą pasiekė žaibo greitumu. Kurorte, nuosavose vilose, ilsėjosi daug aukštų buržuazinės visuomenės šulų, kurie iš pykčio sudrebėjo kaip epušės lapai,“ – taip vaizdingai ir grėsmingai rašoma publikacijoje „Prieš 32 metus“. Pirmąja jau sovietinės Palangos burmistre buvo išrinkta „progresyvi rašytoja, pažangių idėjų skleidėja Stasė Vaineikienė. Naujo gyvenimo įtvirtinimu rūpinosi Birutė Abdulskytė-Slapšienė, tuokart čia gyvenę Kazragiai“. Toliau aprašomi Palangoje vykę mitingai sovietų valdžiai palaikyti, paminėtas faktas, kad į kurortą buvo atvažiavusi net amerikiečių rašytoja Strong, stebėjusi „didelį žmonių pakilimą“, gyventojų nuotaikas. Palangoje veikė komjaunuoliai K.Gudas, F.Simončikas, J.Vygontaitė, Piktuižis. Jie vaikščiodavo gatvėmis ant krūtinių prisisegę iš raudonos medžiagos iškirptas žvaigždutes. Palangos kurhauze buvo rengiami vakarėliai, kurių metu mokiniai skaitydavo eilėraščius, „skirtus naujam gyvenimui“. Suprantama, Palangoje buvo pradėtos nacionalizuoti vilos, „keliai į kurortą atsivėrė darbininkams“. Publikacijos autorius B. Anskaitis gyrė burmistrę Vaineikienę, kurios rūpesčiu buvo pastatyta nauja pirtis.
Tarp 1972 m. rajono sporto naujienų – informacija, kad liepos 21-23 dienomis rajono keliuose vyks Lietuvos automobilių ralio čempionatas. Gyventojų prašoma laikytis saugaus eismo reikalavimų, prižiūrėti savo vaikus.
1,455 peržiūrų (-a)