Vyriausioji Lietuvos ragana Vilija Lobačiuvienė. Małgorzata Mozyro nuotr.

Rasos arba Kupolės – tai senoji lietuvių vasaros saulėgrįžos šventė, kurios metu saulė pasiekia aukščiausią zenito tašką, o visa kas Žemėje gyva – žydi, žaliuoja, bujoja, klesti. Rasa – tai gyvybė, energija, galia, vaisingumas. Apie šios šventės tradicijas, išmintį ir magiją pasakoja Vyriausioji Lietuvos ragana Vilija Lobačiuvienė.

Keturios stichijos
-Kas yra Rasos, žvelgiant raganos akimis?
– Rasos būdavo švenčiamos birželio 21 – mą dieną. Keturi stipinai, dvi saulėgrįžos, du lygiadieniai, keturi metų laikai, ant kurių laikosi pasaulis.
-Ir visa tai jungia keturios stichijos: ugnis (Saulė), vanduo (rasa), žemė (augalai), oras (eteris). Tai derliaus, vaisingumo šventė, tampriai susijusi su seksualine energija, In ir Jang, vyriškuoju ir moteriškuoju pradu. Dviese šokant per ugnį ir nepaleidžiant rankų – tvirtumas santykiuose, darna šeimoje, susijungimas.
Taip pat ugnis buvo skirta ir apsivalymui. Vyresnės arba gerbiamos bendruomenės moterys atnešdavo sergančio, ligoto žmogaus drabužį ir sudegindavo šiame, apeigoms skirtame lauže.

„Moterys išeina į naktį – dienos ima trumpėti.“

Vasarvidis – tai metas, kai derlius jau suaugęs, sudygęs, todėl atnašaudavo dievybėms, kad tas derlius subrandintų vaisius. Labai stipri vandens energetika, todėl prausdavosi ir visa kaip save šlapino, laistė, netgi vienas kitą tyčia apliedavo nešvariu vandeniu, kad kuo dažniau apsiprausti, nuplauti tuos tikruosius ar menamus nešvarumus. Augalai surinkti trumpiausią naktį įgyja magiškų galių, ypač tų augalų šaknys ( buvo naudojama sėkmei prišaukti, apsaugai, sveikatai, šeimos santarvei).
Rasa įvardijama kaip žemės prakaitas, tad privalu buvo nemiegoti iki kol iškris rasa, iki kol žemė išprakaituos ir žmogus pasisems tos gyvybinės energijos. Anksti ryte moterys eidavo ir braukdavo rasą, rinkdavo jos lašelius.
Moterų vaidmuo šiai šventei labai didelis – apeigos į jaunimą, į derlingumą, į gausą. Moterys išeina į naktį – dienos ima trumpėti. Taip pat buvo laikomasi derliaus išsaugojimo tradicijų. Pinami vainikai, o vainikas, kaip ir saulė – rato formos. Ratas – vienas seniausių simbolių, reiškiantis energetinę apsaugą.

Senolių išminties kodai
-Kaip ši šventė susijusi su derliumi ir gausa, kai žmogus pats yra gamtos dalis?
-Ką reiškia pasėti sėklą? Anuomet jaunimas eidavo pasimylėti į rugių lauką, apšlakstydavo sėkla žemę, kad sulauktų gero, gausaus derliaus. Rugio varpa – derlingumo, gausos, vaisingumo simbolis. Taip pat, kai kuriose vietovėse būdavo paprotys tą naktį keistis partneriais, tikint, kad taip bus gausa, pilnatvė, geras derlius. Trumpiausia metų naktis buvo, kaip dabar jaunimas pasakytų – svingerių vakarėlis.
Tai buvo kaimo bendruomenės apeiga vaisingumui, derliui, gausai, o ne orgijos. Atėjusi krikščionybė labai daug ką uždraudė, paniekino ir prilygino paleistuvystei ar raganavimui, ypatingai moterims – nebeliko rasos rinkimo, apeiginio drabužių deginimo, žoliavimo ir kitų papročių. Senojoje mūsų kultūroje, per amžius užkoduota senolių išmintis, paveldas, tradicijos, kur pagrindinė mintis – išsaugoti tautą, derlių, atsikratyti ligų bei negatyvo, – pasakojimą baigia Vilija Lobačiuvienė.

 13,640 peržiūrų (-a)

100% LikesVS
0% Dislikes