Vyriausybei pateiktas svarstyti nutarimo projektas, kuriuo nustatomi nauji kelių naudotojo mokesčio dydžiai, kuriuos turės mokėti krovininių ir keleivinių M2, M3, N1, N2, N3 transporto priemonių valdytojai už naudojimąsi keliais pagal emisijos klasę ir ašių skaičių. Ne tik magistraliniai, bet ir visi valstybiniai keliai taps mokami.
Nutarimo projektu siūloma nustatyti, kad minėtų kelių transporto priemonių valdytojai už naudojimąsi ne tik magistraliniais, bet visais valstybinės reikšmės keliais, turėtų mokėti kelių naudotojų mokestį pagal emisijos klasę ir ašių skaičių.
Savivaldybės vertina skirtingai
Priėmus nutarimą visi valstybinės reikšmės keliai taps mokami. Be to, įsigaliojus naujai išmaniajai kelių mokesčio sistemai, turėtų brangti ir keleivių bilietai. Mokinių pavėžėjimo paslaugos savivaldybėms gali būti neįkandamos.
Nutarimo rengėją – Susisiekimo ministeriją pasiekė Lietuvos savivaldybių asociacijos (LSA) raštas, kuriuo teigiama, jog dalis rajoninių savivaldybių nepritaria nutarimo projektui.
Esą šis nutarimas atvers Pandoros skrynią: transporto srautai didės vietinės reikšmės keliuose ir jų būklė blogės.
Renkasi artimiausią, pigų maršrutą
Šiuo metu galioja tvarka, kai kelių naudotojų mokestis mokamas tik už važiavimą magistraliniais keliais. Jų sąrašą sudaro 20 šalies kelių. Savivaldybės jau dabar susiduria su situacija, kad pagal šiuo metu galiojantį teisinį reglamentavimą, transporto priemonių valdytojai, turintys pareigą mokėti kelių naudotojo mokestį, siekdami išvengti šios prievolės, keičia judėjimo maršrutą.
Dėl šios priežasties didėja transporto priemonių srautas kitomis miestų ir rajonų gatvėmis ir keliais. Tai lemia ne tik didėjančią automobilių keliamą oro miestų ir rajonų teritorijose, gyventojų nepasitenkinimą sunkiasvorių automobilių srautais, bet ir prastėjančią vietinės reikšmės kelių būklę.
Lietuvos savivaldybių asociacijos (LSA) rašte Susisiekimo ministerijai akcentuoja padėtį, kuri esą susidariusi Kretingos rajono savivaldybėje. Neva savivaldybė nuolat sulaukia gyventojų prašymų riboti sunkiasvorio transporto eismą dėl prastėjančių vietinės reikšmės kelių. Miestą kerta mokamas kelias A11 – Šiauliai-Palanga. Tuo tarpu vykstant iš Klaipėdos į Mažeikius, Akmenę, mokamų kelių lengvai galima išvengti, todėl vilkikai ir kitoks sunkiasvoris transportas renkasi Darbėnų arba Salantų kryptį.
Kelių būklė prastėja
Savivaldybių asociacijos rašte ministerijai pažymima, kad savivaldybės vietinės reikšmės kelių priežiūrai, remontui ir rekonstrukcijai naudoja ne tik Kelių priežiūros ir plėtros programos lėšas, bet kiekvienais metais skiria ženklią savivaldybių biudžeto lėšų sumą. Nepaisant to, vietinės reikšmės kelių būklė blogėja ir kasmet reikalauja vis didesnio finansavimo.
Savivaldybių kontroliuojamos įmonės bei rajonuose veikiantis vidutinis ir smulkus verslas pagal emisijos klases didžiąją dalį turi žemos emisijos klasės krovininių transporto priemonių ir dėl finansinės būklės nepajėgūs įsigyti naujų transporto priemonių, bei tai, kad kelių naudotojo mokestį reikės mokėti už naudojimąsi visais valstybinės reikšmės keliais (magistraliniais, krašto, rajoniniais), didės ne tik savivaldybių, bet ir verslo įmonių finansinė našta. Tai atsilieps prekių ir paslaugų kainoms.
Sukels aibę problemų visiems
Be to, kelių mokesčio didinimas paskatins keleivių vežėjus kelti paslaugų kainas, pabrangs autobusų bilietai, didės savivaldybių dotacijos už lengvatinį keleivių pervežimą. Dėl to padidės administracinė savivaldybių našta išlaikant reguliarius vietinius miesto ir priemiestinius maršrutus.
LSA rašte teigiama, jog kelių mokesčio didinimas padidins administracinę naštą mokymo įstaigoms, nes didės mokyklinių autobusiukų išlaikymo sąnaudos.
Kelių mokesčio didinimas privers kainas kelti ir savivaldybėse veikiančius verslininkus, ūkininkus ir kitus prekių ir paslaugų teikėjus, nes didės logistikos išlaidos, jas reikės padengti didinant produkcijos ir paslaugų kainas, kurios šiuo metu ir taip yra labai išaugusios ir dar labiau prisideda prie infliacijos didinimo šalyje. Papildomi kaštai guls ant vartotojų pečių. Tai gali ženkliai apsunkinti mažųjų verslų administracinę naštą, kuri ir taip dėl aukštos infliacijos šalyje labai didelė. Daugelis šalies įmonių jau dabar vos suduria galą su galu. “Naujas kelių mokestis susidarys nepalankias sąlygos verslui plėtoti, didės bankroto arba darbo vietų mažinimo tikimybė”, – rašoma LSA rašte Susisiekimo ministerijai.
Savivaldybių asociacija siūlo nekeisti nekeisti nutarimo punktų, kuriuose nurodoma, kad mokestis mokamas tik už naudojimąsi magistraliniais keliais, nes tai ypač aktualu smulkiesiems verslininkams, ūkininkams, mokymo įstaigoms ir kitiems asmenims ar įmonėms, kurie veikia rajoninėse savivaldybėse ir labai retai naudojasi magistraliniais keliais.
Pabrėžiama, kad priėmus šiuo metu siūlomą nutarimo projekto variantą metinis kelių mokestis taptų privalomas visiems M2, M3, N1, N2, N3 motorinių transporto priemonių valdytojams, nes nesumokėjus kelių mokesčio nebūtų galima palikti transporto priemonių laikymo vietos, t. y. privačios teritorijos ar garažo.
Kelių mokestį rinks „didysis blolis“
Šių metų sausį Vyriausybė pripažino beveik 40 mln. eurų vertės naują elektroninės kelių apmokestinimo, arba vadinamąją e. tollingo sistemą valstybei svarbiu projektu. Numatoma visoje Lietuvos teritorijoje ją įdiegti iki 2024 metų liepos 1 dienos. Kitaip tariant, nauja tvarka įsigaliotų po metų.
„Kelių mokesčio didinimas paskatins keleivių vežėjus kelti paslaugų kainas, pabrangs autobusų bilietai, didės savivaldybių dotacijos už lengvatinį keleivių pervežimą. Dėl to padidės administracinė savivaldybių našta išlaikant reguliarius vietinius miesto ir priemiestinius maršrutus“
Anksčiau skelbtais skaičiavimais, investicijos į projektą siektų apie 38 mln. eurų, iš kurių 34,8 mln. eurų Lietuvos automobilių kelių direkcijai paskolins Finansų ministerija pagal 2021-ųjų rugsėjį pasirašytą sutartį, o likusi lėšų dalis bus sukaupta iš kelių rinkliavos lėšų. Greičiausiai projektui įgyvendinti trūksta lėšų, todėl ir numatyta apmokestinti visus valstybinės reikšmės kelius.
Anksčiau buvo planuota, kad nauja sistema pradės veikti nuo šių metų, tačiau Kelių direkcija spalio pradžioje pripažino, kad užsitęsus teismams jos veiklos pradžia gerokai vėluos.
Šiuo metu taikant vinječių (pagal nuvažiuotą laiką) apmokestinimo sistemą, iš komercinio transporto – autobusų, krovininių bei specialių kelių transporto priemonių – per metus surenkama apie 50 mln. eurų. Įdiegus e. tollingo sistemą, planuojama surinkti per 110 mln. eurų. Kiek planuojama surinkti lėšų apmokestinus visus kelius, tokie skaičiai kol kas nežinomi.
„kelių mokesčio didinimas padidins administracinę naštą mokymo įstaigoms, nes didės mokyklinių autobusiukų išlaikymo sąnaudos“
Susisiekimo ministerija yra skelbusi, jog Europinė kelių rinkliavos sistema atitiks Europos Sąjungos principus „naudotojas moka“ ir „teršėjas moka“, bus teisingesnė kelių naudotojų atžvilgiu.
Esą ją įdiegus rinkliavos dydis priklausys ne nuo laiko, o nuo nuvažiuoto atstumo. Įmoka bus skaičiuojama atsižvelgiant į automobilio tipą ir išmetamų teršalų kiekio standartus.
Tiesa, numatoma, kad kelių mokesčio nereikės mokėti specialiųjų tarnybų, krašto apsaugos, vidaus reikalų sistemos transporto priemonėms, taip pat neįgaliesiems vežti ar vairuoti pritaikytiems autobusams bei automobiliams, vietinio susisiekimo autobusams.
Mokės ir lengvųjų automobilių savininkai
Pirminėse įstatymo gairėse buvo numatytas kelių mokestis autobusams ir lengvoms iki 3,5 tonos krovininėms transporto priemonėms. Jis turėtų siekti 3,5–7 cento už nuvažiuotą kilometrą, sunkesnėms – 5–16 centų. Tam, kad ši sistema veiktų, bus pasitelkiama speciali aplikacija išmaniesiems įrenginiams.
Lietuva, įvertinusi šalies kelių tinklo specifiką ir ypatumus, geografinę padėtį, klimatą ir su konkrečiu sprendimu susijusius kaštus bei technologines tendencijas, pasirinko išmaniųjų įrenginių sprendimą. Pažymėtina, kad išmanieji įrenginiai tampa praktiškai visų kasdienybe, o šių technologijų vystymosi tendencijos didina jų prieinamumą bei užtikrina vartotojams naudojimo paprastumą ir patogumą. Pensininkai, kurie neturi išmaniųjų įrenginių – niekam neįdomūs.
„Taigi jei dabar vieno autobuso vidutinis metinis mokestis yra 753 eurų, tai jis išaugtų nuo 7530 iki 15060 eurų“
Naujoji kontrolės sistema naudos esamas greičio stebėjimo sistemas. Transporto priemonių atpažinimui bus naudojama kontrolės įranga: numerių atpažinimo kameros, klasifikavimo įrenginiai keliuose, o taip pat bus pasitelktos Kelių direkcijos įdiegtos modernios greičio stebėjimo sistemos, kurių funkcionalumai yra pakankami ir jau dabar naudojami kelių mokesčio sumokėjimo kontrolės tikslais.
Tuštins ūkininkų pinigines, sunkins naštą
Šiuo metu numatyti sistemos naudojimo planai turėtų paliesti ir dalį ūkininkų. Tiesa, jiems rinkliavos dydis butų minimalus.
Prekybininkai kelių rinkliavos sistemai nepritaria. Lietuvos prekybos įmonių asociacijos direktorė Rūta Vainienė žiniasklaidai yra sakiusi, jog toks kelių įstatymo projektas yra pateiktas skubotai, neatsižvelgus į pastabas, todėl neketinama sutikti su žadamais pakeitimais.
Lietuvos vežėjų automobiliais asociacijos „Linava“ generalinis sekretorius Zenonas Buivydas taip pat kritikavo būsimą tvarką. Pasak jo, naujas kelių rinkliavos mokestis dar labiau pablogintų vežėjų situaciją, todėl bus teikiami nauji siūlymai projekto autoriams.
„Asociacija „Linava“ kategoriškai nepritaria jokiems mokesčių kėlimams, kurie skaudžiai paliestų transporto sektorių. Mūsų asociacijai priklausantys keleivių vežėjai paskaičiavo, kad tokiu atveju kelių mokestis jiems pakiltų net 10-20 kartų. Taigi jei dabar vieno autobuso vidutinis metinis mokestis yra 753 eurų, tai jis išaugtų nuo 7530 iki 15060 eurų. Atkreipiame dėmesį, kad tokią sumą turėtų būti sumokėta už vieną keleivinio transporto priemonę per metus. Kroviniam transportui mokestis dar labiau išaugtų, nes mokestis tiesiogiai priklausytų nuo nuvažiuoto kilometrų kiekio. Kuo daugiau važiuoja, tuo daugiau moka”, – kalbėjo žurnalistams “Linava” atstovas.
Parengė Gintaras Mikšiūnas
8,111 peržiūrų (-a)