Sveikatos apsaugos ministerijos Komunikacijos skyriaus parengti atsakymai į „Švyturio“ klausimus, adresuotus ministrui Arūnui Dulkiui apie sveikatos priežiūros sistemos reformą savivaldybėse.
-Sprendimą reorganizacijos būdu prie Kretingos PSPC prijungti viešąsias sveikatos priežiūros įstaigas – Kartenos ir Salantų PSPC bei Kretingos psichikos sveikatos centrą, Kretingos r. savivaldybės Taryba priėmė š.m. gegužę. Tačiau bendruomenėms kilo abejonių, ar Taryba priėmė šį sprendimą tiksliai pagal reformos gaires. Kiek savarankiškumo ir laisvės apsispręsti, reknaktis modelį, šiuo atveju turi savivaldybės?
-Kiekviena savivaldybė pati sprendė, kokiu bendradarbiavimo pagrindu – funkciniu ar struktūriniu – bus kuriamas savivaldybės sveikatos centras.
Funkcinis bendradarbiavimas – darbo organizavimo forma, kai sveikatos priežiūros paslaugos teikiamos bendradarbiavimo sutarties pagrindu skirtinguose juridiniuose asmenyse (t. y. savivaldybės sveikatos centras dėl paslaugos teikimo gali sudaryti bendradarbiavimo sutartį su kitos savivaldybės sveikatos centru ir / arba savivaldybėje veikiančiomis privačiomis sveikatos priežiūros įstaigomis).
Struktūrinis bendradarbiavimas – darbo organizavimo forma, kai sveikatos priežiūros paslaugos (išskyrus visuomenės sveikatos priežiūros paslaugas) teikiamos viename juridiniame asmenyje (t. y. siekiant užtikrinti paslaugos teikimą, prie savivaldybės sveikatos centro yra prijungiamos kitos įstaigos).
-Žmonės bijo, kad jų miesteliuose dings gydymo įstaigos, kad gerai dirbę ir visuomenės pasitikėjimą įgiję PSPC vadovai bus pakeisti jaunais, patirties neturinčiais specialistais. Žmonės taip pat abejoja, kad centralizuojant valdymą nukentės paslaugų kokybė ar apskritai paslaugos taps dar labiau neprieinamos. Ar yra gerosios patirties pavyzdžių Lietuvoje, kur nauja sistema veikia, o reforma vyksta sklandžiai?
-Gydymo įstaigos miesteliuose nedings. Struktūrinį susijungimą rekomenduojama atlikti tik toms įstaigoms, kurios negalėjo arba turėjo sunkumų užtikrinant reikiamų paslaugų teikimą.
Kitos įstaigos, jei išreikš norą, galės bendradarbiauti, t.y. jungtis bendradarbiavimui, ir tokiu būdu, viena kitai padėdamos, geriau užtikrins savivaldybėje nustatytą bazinį paslaugų paketą. Į bazinį paketą gali būti įtrauktos ir tokios paslaugos, kurios tam tikrose savivaldybėse nebuvo teiktos, pvz., dienos stacionaro ar dienos chirurgijos paslaugos.
Toks įstaigų bendradarbiavimas padės priartinti paslaugas arčiau savivaldybės gyventojų. O savivaldybėje dirbantys gydytojai liks dirbti savo vietose, keisis tik teikiamų paslaugų organizavimas.
-Kaip į bendrą tinklą rajone turės įsikomponuoti ligoninės? Kas yra numatyta reformoje? Kokios yra rekomendacijos ir ką sako teisės aktai?
-Ligoninių paslaugų organizavimas yra projektuojamas penkių regionų principu – Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Panevėžio ir Šiaulių. Bendradarbiavimas vyks regioniniu pagrindu – su stipria regionine ligonine, kur bus sutelktos visos aukštesnio lygio stacionarinės paslaugos, ir kuri papildys vietos rajoninės ligoninės ir sveikatos centrų paslaugas.
Stacionarinių aktyviojo gydymo asmens sveikatos priežiūros įstaigų tinklas grindžiamas keturiais kriterijais:
• geografinis paslaugų prieinamumas pacientams;
• paslaugų daugiaprofiliškumas;
• skubiosios pagalbos užtikrinimas visą parą;
• paslaugų kokybė.
-Kretingos r. savivaldybės meras A.Kalnius ir politikams, ir bendruomenėms sako, jog sujungus įstaigas, rajoną pasieks investicijos. Kalbama apie 5 milijonus eurų. Ar tai reali suma? Kokiame teisės akte tai numatyta?
-Sveikatos centrų įkūrimui suplanuotos investicijos: 122,5 mln. Eur – reikiamos sveikatos priežiūros paslaugų infrastruktūros modernizavimui, 30,2 mln. Eur – sveikatos centrų veiklos modelio diegimui (ES investicijų fondų ir valstybės biudžeto lėšos).
Regionų modernizavimo planuose, kurie skelbiami SAM tinklalapyje ir buvo pristatyti savivaldybėms, numatytos investicijų sumos savivaldybėms. Kretingos raj. savivaldybei numatyta 5 181 765 eurų.
-Kartenos ir Salantų bendruomenės rinko parašus, kad PSP įstaigos nebūtų jungiamos. Ar gali bendruomenės prašyti nieko nekeisti, nes gyventojus esama tvarka tenkina? Ar į tai turėtų atsižvelgti savivaldybės Taryba? Meras?
-Demokratinėje visuomenėje piliečiai visuomet turi teisę išsakyti savo nuomonę ir ji turi būti išklausyta. Tikime, kad savivaldybių tarybos sprendimus priima tiek atsižvelgdamos į visuomenės nuomonę, tiek įvertinusios sveikatos priežiūros paslaugų teikimo ekonominius, efektyvumo bei kokybės aspektus, bei stengiasi savo savivaldybės gyventojams užtikrinti paslaugų teikimą jas pritraukdamos kuo arčiau namų.
-Ką ministerija patartų ir merams, ir bendruomenėms: ką ir kaip komunikuoti, kad nuimti bereikalingą įtampą, kuri kyla ne tik Kretingoje, bet ir kitose savivaldybėse?
-Norėtume atkreipti dėmesį, kad įstaigų bendradarbiavimas (valstybinių ir privačių, asmens ir visuomenės sveikatos, ambulatorinių ir stacionarinių, pirminio ir antrinio lygio) ir vadybos gerinimas yra vienas pagrindinių sveikatos sistemos reformos tikslų, kuris padės užtikrinti geresnę paslaugų kokybę kiekvienoje savivaldybėje, kad pacientas gautų jam reikalingas kokybiškas paslaugas greičiau ir efektyviau. Gydymo įstaigos gali tai užtikrinti dirbdamos tinkluose, struktūriškai susijungdamos arba funkciniu pobūdžiu pasirašydamos bendradarbiavimo sutartis. Tokiu keliu žengia ir kitos valstybės, kurdamos modernią sveikatos paslaugų vadybą.
Pradedant kurti sveikatos centrus svarbu atlikti jau teikiamų ir būtinų savivaldybėje teikti sveikatos priežiūros paslaugų inventorizaciją, įvertinti turimus išteklius ir gydymo įstaigų galimybes teikti esamas ir trūkstamas sveikatos priežiūros paslaugas, ir pakviesti įstaigas bendradarbiauti. Gydymo įstaigas kviečiame suremti pečius, siekiant savo savivaldybės gyventojams suteikti geriausias paslaugas kuo arčiau namų, o trūkstant išteklių – ieškoti galimybių bendradarbiauti su kaimyninėmis savivaldybėmis.
Bendradarbiaujant ir tinkamai paskirstant resursus, sutaupysime ne tik pacientų laiką, suteiksime jiems aiškumo, kur ir kada kreiptis iškilus vienai ar kitai sveikatos problemai, bet ir išlaikysime medicinos personalo stabilesnį darbo krūvį, padarysime paprastesnį ir aiškesnį sveikatos priežiūros paslaugų administravimą įstaigoms.
Apie vykstančius pokyčius gydymo įstaigų ir savivaldybių atstovai yra informuojami per Nacionalinę bendradarbiavimo platformą – kiekvieną mėnesį vykstančius nuotolinius pasitarimus su Sveikatos apsaugos ministerijos atstovais. Susipažinti su rengiamais pakeitimais ir teikti savo siūlymus suinteresuotos pusės taip pat gali per Teisės aktų informacinę sistemą, kur derinimui yra talpinami sveikatos priežiūros įstaigų tinklo reformai įgyvendinti skirti teisės aktai.
Parengė Gintaras MIKŠIŪNAS
17,459 peržiūrų (-a)