Klaipėdos meras Arvydas Vaitkus nurodė, jog uostamiesčio ligoninių tinklo pertvarka neduoda reikiamo efekto, įstaigos pradeda veikti nuostolingai, tuo tarpu ministras Arūnas Dulkys ir toliau reiškia optimizmą, esą regionuose gydymo įstaigų reforma vyksta, o merams žada milijonines investicijas.
Savo įžvalgomis apie SAM vykdomos reformos eigą paprašėme pasidalinti Seimo narę, Sveikatos komiteto narę Rimantę Šalaševičiūtę.
– Sveikatos apsaugos ministerija šioje kadencijoje vykdo labai daug įvairių sveikatos reformų, tačiau jos laukiamų skambiai žadėtų rezultatų nedavė, nepateisino nei pacientų, nei medikų bendruomenės lūkesčių. Gyventojai skundžiasi paslaugų prieinamumu ir kokybe, o medikams ir pacientams trūksta konstruktyvaus bendradarbiavimo ir aiškumo, kaip planuojama viena ar kita reforma, kaip reikės toliau organizuoti darbą.
– Šiuo metu ministerijos pradėta vykdyti Funkcinės sveikatos priežiūros įstaigų modernizavimo reforma t.y. bendruomenių sveikatos centrų steigimas. Kilus šalyje medikų bendruomenių nepasitenkinimui, ministerija pateikė informaciją kaip ji bus vykdoma.
O ji tokia: sprendimus, ar steigti sveikatos centrą turi priimti savivaldybės, įvertinusios, kaip nurodo ministerija, visų teritorijoje esančių gydymo įstaigų efektyvumą ir teikiamų sveikatos paslaugų skaičių, sprendžia, ar įstaigas jungti, ar pasitelkti bendradarbiavimo sutartis, kad būtų teikiamas bazinis paslaugų paketas.
Pagal rugpjūčio 1 d. įsigaliojusią tvarką, steigiamuose sveikatos centruose privalės būti teikiamos bazinės pirminės ambulatorinės sveikatos priežiūros, pirminės stacionarinės sveikatos priežiūros, antrinės ambulatorinės specializuotos sveikatos priežiūros, dienos stacionaro, ambulatorinės chirurgijos, dienos chirurgijos, skubiosios medicinos pagalbos, stacionarinės sveikatos priežiūros, visuomenės sveikatos priežiūros ir kitos paslaugos.
Sveikatos apsaugos ministerijos pozicija – skatinimas bendradarbiauti su privataus sektoriaus įstaigomis, kviečiant tapti sveikatos centrų dalimi. Teigiama, kad įkūrus sveikatos centrus, sveikatos paslaugas bus galima gauti patogiau ir greičiau, nes paslaugų organizavimas, teikimas ir koordinavimas vyks vieno langelio principu. Centre dirbs atvejo vadybininkas, kuris koordinuos pacientų patekimą reikalingoms paslaugoms gauti, patars, padės užsiregistruoti ir pan. Tačiau abejotina, ar tikrai pacientai sulauks kokybiškų, prieinamų paslaugų, ar bus užtikrintas medikų bendruomenės tikėjimas tuo, kad reforma duos teigiamus rezultatus.
Mano pastebėjimai tokie: reforma neparengta, vykdoma chaotiškai, nei savivaldybės, nei medikų bendruomenės, nei pacientai nežino kas jų laukia.
-Ar reikalingas vieno langelio principas, ar atvejo vadybininko funkcijas negali vykdyti ASPĮ registratorės arba slaugytojos. Ar privačių įstaigų jungimas sudarant bendradarbiavimo sutartis neapsunkins finansiškai pacientų? Ar tai nėra žingsnis siekiant sunaikinti savivaldybių sveikatos priežiūros įstaigas, kad vėliau šias funkcijas perduoti privačiam sektoriui?
Aš tikrai ne prieš privačią mediciną, bet iki šiol neaišku kodėl keliami įvairūs reikalavimai savivaldybių sveikatos įstaigoms netaikomi privačioms? Esu Seimo Sveikatos reikalų komiteto narė, su opozicija ne kartą kėlėme komitete klausimus dėl vykdomų reformų taip pat ir dėl pastarosios. Tačiau aiškių atsakymų nesulaukdavome. Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcija, kuriai priklausau, taip pat nepritaria šiai reforma.
-Tiek Vyriausybė, tiek SAM teigia, jog sveikatos priežiūros pertvarkos tikslas – sutaupyti kuo daugiau pinigų?
-Ministras A.Dulkys LRT televizijos laidoje “Savaitė” teigė: “Yra labai svarbu, ką mano, kokias įžvalgas turi EBPO, Europos Komisija – tai yra tie, kurie skiria mums 800 milijonų eurų. Patikėkit, jie labai atidžiai žiūri, ar mes tuos pinigus ruošiamės naudoti pokyčiams, ar ne”.
Tai pinigai skirti visoms valdančiųjų numatytoms sveikatos reformoms, bet kaip konkrečiai pinigai bus skirstomi, kokioms reformoms ir kiek, skaidriai ar ne vyksta šis procesas, atsakymo aš neturiu.
Bendruomenių sveikatos centrų steigimui numatyta iš ES fondų skirti lėšų 2 regionams. Sostinės regionui – 39,4 mln eurų, vidurio ir vakarų Lietuvos -217,7 mln. Bendruomenių sveikatos centrai turi pradėti dirbti 2024 m. sausio 1 d. Tačiau jau dabar aišku, kad trūksta planuotų ir savivaldybėms žadėtų lėšų vykdyti reorganizacijas nepakaks.
Kaip Sveikatos reikalų komiteto narė esu gavusi prašymų padėti spręsti jau iškilusias problemas: buvo žadėtos konkrečios lėšos, o parengus projektus, numatančius įsigyti paslaugų teikimui reikalingą medicininę ir kitą įrangą, pritaikyti patalpas paslaugų teikimui, bei pritaikyti aplinką ir patalpas neįgaliųjų pacientų poreikiams, buvo atsakyta kad tokių lėšų ministerija skirti negali. Reikia pripažinti, kad medicininiai ištekliai sutelkiami 5 regioniniuose medicinos centruose, o didžioji dalis tenka Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos gydymo centrams.
Manau, kad skubotumas šitaip vykdyti visas sveikatos reformas, be diskusijų su savivaldybėmis, medikų bendruomenėmis, pacientų organizacijomis ir pacientais yra siekis gauti žadėtus 800 mln. Eurų. Reikia tikėti, kad jie pasieks Lietuvos sveikatos sistemą, tačiau ar tai išspręs per šiuos tris metus sukurtą chaosą Lietuvos sveikatos sistemoje, nesu garantuota.
Na , o kalbant apie sveikatos centrų steigimą, turiu įtarimų, kad ministerijos prioritetas nėra vidutinių ir mažųjų savivaldybių gyventojų teisė gauti kokybiškas paslaugas vietoje ir laiku, o greičiau galimybė kontroliuoti turint savo galioje dideles reformai skiriamas ES lėšas.
-Pastaruoju metu žiniasklaidoje skaitome, kad kai kurių savivaldybių medikai dėl nesutarimų su savivaldybių vadovybe palieka ar ruošiasi palikti savo darbo vietas. Taip, tai darosi opia problema.
-Ministras A.Dulkys taip pat susirūpinęs, jog Lietuvoje trūksta 650 medikų. Dažniausiai sakoma, kad medikų netenkina atlyginimai. Jei vertinti apibendrintai, drįstu suabejoti šiuo teiginiu. Mano žiniomis, Sveikatos apsaugos ministerijos Asmens sveikatos priežiūros įstaigų teikiamų paslaugų įkainiai per pastaruosius 10 metų išaugo beveik dvigubai. Privalomo sveikatos draudimo fondo rezervas yra beveik 600 milijonų eurų. Sveikatos apsaugos ministro įsakymuose, kuriais tvirtinami teikiamų paslaugų įkainiai sveikatos apsaugos įstaigoms rekomenduojama nuo įstaigoms Valstybinės ligonių kasos pervedamų už paslaugas lėšų 10 proc. skirti darbuotojų atlyginimams didinti, tačiau medikų bendruomenė vargiai ar tai pajaučia.
Konkrečiai lėšų paskirstymą vykdo gydymo įstaigų vadovybė, respublikinio pavaldumo sveikatos įstaigų darbą kontroliuoja Sveikatos apsaugos ministerija. Tuo tarpu savivaldybių sveikatos priežiūros įstaigų ir jų vadovų darbą turi kontroliuoti savivaldybių Tarybos ir merai. Mano nuomone, tai turėtų vykdyti savivaldybių gydytojai, tačiau kokios jų funkcijos ir ką jie veikia neaišku.
Susidaro situacija, kai vienų savivaldybių asmens SPĮ darbuotojai gauna gerus atlyginimus, kitų – nepatenkinti, nes lėšos skirstomos netolygiai ir neteisingai. Kadangi kai kurių savivaldybių sveikatos įstaigos skundžiasi lėšų būtiniausioms reikmėms trūkumu, VLK specialistai siūlė Sveikatos reikalų komitetui pakviesti į posėdį gautas lėšas skirstančių įstaigų atstovus, kad pasidalinti gerąja praktika, tačiau tai padaryta nebuvo.
Manau, kad medikų atlyginimų klausimas tikrai opus, už tai atsakinga ne tik Sveikatos apsaugos ministerija, bet ir įstaigų vadovai, aišku ir savivaldybės. Beje, tikrai yra savivaldybių, kuriose tinkamai organizuotas darbas, jose mediko darbą per praėjusius metus pasirinko 10 ir daugiau medikų. Tai reiškia, kad turi būti sudarytos tinkamos darbo sąlygos, siekti kuo daugiau suteikti paslaugų, už jas pervestus pinigus racionaliai paskirstyti ir naudoti. Manau tai padėtų pritraukti medikus ir į provincijų sveikatos priežiūros įstaigas.
-Dėkojame už komentarą
Kalbino Gintaras Mikšiūnas
2,934 peržiūrų (-a)