Apžvelgus 1996 m. vasaros pabaigos ir rudens „Švyturio“ laikraščius netrunki pamatyti, kad laikas buvo „politiškai karštas“: Kretingos rajono savivaldybėje keitėsi merai, rajonui katastrofiškai trūko pinigų, o spalio pabaigoje Lietuvą ištiko Seimo rinkimai. Įdomių pavadinimų partijos tada veržėsi į valdžią…
O šiaip rajono žmonių gyvenimas lyg ir tekėjo įprasta vaga. Gal kiek netikėta buvo paskaityti, kad tais metais Kretingoje buvo pilstomas mineralinis vanduo „Naglis“. Gaila, kad informacija apie tą mineralinio vandens cechą kažkokia pusiau užslaptinta. Parašyta, kad vanduo atvežamas iš Palangos mineralinio vandens gręžinio „Naglis“, kažkur Kretingoje įsikūrusiame ceche jis skiedžiamas (dėl didelės mineralų koncentracijos), pilstomas į butelius, pardavinėjamas Kretingoje, Palangoje, Klaipėdos miesto parduotuvėse. Šalia publikacijos puikuojasi technologės Virginos Kašėtienės nuotrauka.
Laikraštyje buvo pasidžiaugta, kad Kretingoje duris atvėrė rajono telekomunikacijų tarnybos telefono telegrafo salė. Šiandien jauni žmonės jau neįsivaizduoja, kaip tas telegrafas veikia, kaip telegramos būdavo pristatinėjamos. O pagalvojus, tepraėjo tik ketvirtis amžiaus, kai rajono spauda pirmajame puslapyje džiaugėsi pagerėjusiais telekomunikacijų ryšiais su pasauliu. Toje telefonų salėje buvo 9 pokalbių kabinos, o net iš 5, naudojant magnetines korteles, buvo galima pačiam (!) skambinti į visą pasaulį. „Magnetinės kortelės pagal pokalbių trukmę yra 4 rūšių ir kainuoja: 3,54 lito (už šią sumą Lietuvoje galima kalbėti 17 min. 42 sek.), 7,08 lito (pokalbis trunka 35 min. 42 sek.), 14,16 Lt (1 val. 10 min. 48 sek.), 28,32 Lt (2 val. 35 min. 36 sek.“
Toliau – apie pokalbių kainas: „pokalbio minutė su Maskva kainuoja 3,54 Lt, su Vokietija – 5,75 Lt, su JAV – 10,50 Lt. Dažniausiai kretingiškiai skambina į Lenkiją, Vokietiją“. Galima pastebėti, kad šiuo metu telefono pokalbių kainos persivertė: su visa Europa dabar kalbėtis daug pigiau, nei su kuo nors Rusijoje.
Trumpa „Švyturio“ informacija bylojo, kad rugsėjy į Kretingos autobusų parką iš Didžiosios Britanijos buvo atvykęs toks Džonas Vilsonas, teikęs metodinę pagalbą dėl investicijų projekto paruošimo. Buvo skelbiama, kad kasmet autobusų parkui reikalinga 600 tūkst. litų dotacijų, parkas dirba nuostolingai.
Panašiu metu Kretingos rajono savivaldybėje lankėsi ir „biznio specialistas iš Bornholmo (Danija) Mikael Johansen“. Susitikęs su savivaldybės administracijos vadovais jis kalbėjo apie galimybę įkurti verslo vystymo ir planavimo skyrių: „tokį projektą yra paruošusi Danijos užsienio reikalų ministerija, jau būtų laikas jį įgyvendinti“.
Rudens pradžioje Kretingoje lankėsi ne tik užsienio svečiai, bet ir aukšti sostinės valdininkai. Tarp jų – kultūros ministras Juozas Nekrošius ir JAV lietuvių bendruomenės kultūros tarybos pirmininkė Alė Kėželienė. Jie domėjosi muziejaus darbu, norėjo pamatyti svarbiausius rajono kultūros paminklus. Įdomu, kad susitikimo su muziejaus darbuotojais metu kultūros ministras padeklamavo ir savo eilių.
Gal kam įdomu bus prisiminti tuometines degalų kainas. Rugsėjo 3 d. laikraštyje galima paskaityti, kad A-95 benzinas kainavo 1,64-1,70 lito, dyzelinas visose degalinėse – po 1,10 Lt. Visų jau užmiršti ir tuometiniai valiutų kursai: 1 JAV doleris kainavo vidutiniškai po 4 litus, Vokietijos markė – po 2,70 Lt.
„Švyturys“ nuolat publikuodavo „Juodąją kroniką“, t. y. – rajone įvykusių nusikaltimų suvestines. Netrūko įvykių 1996 m. rudenį. Narmontų kaimo gyventojas Juozas Rimkus ganykloje pasigedo karvės, nuostolis – 2000 litų. Kretingiškis Z. S. po nakties pasigedo kieme stovėjusio automobilio kairiojo žibinto, atsarginio rato ir dviejų automagnetolų. Kretingos Savanorių gatvėje naktį taip pat buvo apiplėšti automobiliai – pavogtos automagnetolos, užpakaliniai ratai. Vienoje „Juodosios kronikos“ suvestinėje aprašyti net du atvejai apie pasikorusius vyrus. Į Kretingos ligoninę kreipėsi I. S., kurią sumušė jos vyras, dar dvi moteris sumušė nepažįstami jaunuoliai, iš auto avarijos buvo atvežtas Algis Pipiras, kuris gydomas traumatologijos skyriuje.
„Užregistruotas UAB „Kretingos žvėrininkystės ūkis“ direktoriaus A. Lapės pareiškimas, kad ūkio I brigadoje rastas 70-ies žydrųjų lapių jauniklių trūkumas. Žala 2669 litai“.
„Iš statomo Gamtos apsaugos agentūros administracinio pastato Žemaitės alėjoje dingo klozetas, praustuvė, vonios maišytuvai ir praustuvai, 4 maišai plytelių klijų, 9 kibirai po 3 kg baltų dažų. Įvykio vietoje įsilaužimo žymių nerasta“.
O Vydmantų kaimo kavinės „Smuklė“ barmenė R. Butkuvienė informavo, kad išlaužus duris iš kavinės pavogta įvairių alkoholinių gėrimų, cigarečių, iš kasos aparato – apie 100 litų. Nuostoliai nustatinėjami, kavinė neturėjo jokios signalizacijos.
„Į medikus kreipėsi kretingiškis A. S. Jam buvo muštos žaizdos galvoje. Nukentėjusysis paaiškino, kad alaus bare „Rūsys“ jam per galvą tvojo nepažįstamas vyriškis“.
Padvarių kaime buvo sustabdytas Kiauleikių kaimo gyventojo Gintaro Pašakoriaus automobilis, kuriame rasta 60 litrų skysčio, labai panašaus į naminę degtinę.
Apie vieną rekordą. Laikraštis skelbė ELTA pranešimą, kad Utenos akcinė bendrovė „Mėsa“ išvirė 7,35 m ilgio, 60 mm skersmens ir 261 kg svorio dešrą, kurią nešė 73 mėsininkai. Tada Utenoje vyko šventė, skirta miesto įkūrimo 735-sioms metinėms, dešros rekordą fiksavo agentūra „Factum“, tai bus įrašyta į rekordų knygą „Valgiai ir gėrimai“. Ankstesnis rekordas buvo 57,42 m ilgio, 6,5 cm skersmens, 183,4 kg svorio „Sartų“ dešra, ją taip pat išvirė bendrovė „Mėsa“.
Baigiantis vasarai atsistatydino Kretingos meras Juozas Pelionis. Savo atsistatydinimo pareiškime jis rašė, kad „atidirbus pusantrų metų nelengva palikti postą. Situacija brendo nuo kadencijos pradžios. Padariau ir klaidų. Pripažindamas jas, turiu pretenzijų ir partijų frakcijoms, tarybos komitetams. Skolos biudžetui didėjo – nuo 3 milijonų iki 4 milijonų. Neatidžiai dirbome tvirtindami biudžetą. Rajoną valdo administracija. (…) Maniau, kad esame viena komanda ir galime dirbti. Pasirodo, negalime“.
Kretingos rajono savivaldybės taryboje, kaip galima spręsti iš „Švyturio“ publikacijų, tada vyravo visiškas politikų nesusikalbėjimas. Rugpjūčio mėnesį vykusiame tarybos posėdyje politikai dar vis reikalavo, kad „Genčių nafta“ būtų perregistruota Kretingos rajone ir čia mokėtų mokesčius, buvo reikalavimas kažkokios žalos atlyginimo iš muziejaus direktorės Vidos Kanapkienės, sunkiai sprendėsi klausimas dėl banko paskolos – 800 tūkst. litų, kuriuos buvo tikimasi panaudoti biudžetinių įstaigų paruošimui žiemos sezonui. Palūkanos – 24 proc., tad buvo nerimo, kad paskolą teks grąžinti jau naujos kadencijos tarybai, buvo minčių net savivaldybės sąskaitą užstatyti bankui. Biudžeto surinkimas atsiliko nuo plano net 1,5 mln. litų, pinigų trūko viskam ir visiems. Tad ne iš gero gyvenimo traukėsi buvęs meras J. Pelionis.
Apie nerimą dėl artėjančios žiemos rašė ir B. Taučius žinutėje „Artėjanti žiema baugina“. Autorius priminė, kad Kartenos seniūnijos biudžetinių įstaigų darbuotojus artėjantis šildymo sezonas baugina rimtai. Seniūnijos skola už elektros energiją siekia 16 tūkst. litų, ji lyg ir nėra per didelė, tačiau Elektros tinklų vadovai nesileidžia į kalbas ir neleidžia, kad „elektros lemputės vėl įsižiebtų Kartenos, Kalniškių bibliotekose, kurių vedėjos priverstos jas anksti uždaryti. Kartenos ambulatorija elektrą turi, tačiau užplombuotas elektrinis šildytuvas, šildantis vandenį radiatoriuose. Kaip čia dirbs medikai, kai temperatūra nukris žemiau nulio? Kartenos vidurinės mokyklos katilinė apšildo bendrabutį, mokytojų namą, ligoninę, tačiau iki šiol dar negavo anglių, kurių visam kūrenimo sezonui reikia 500 tonų“.
Porą savaičių pabuvus be mero, rugsėjo 12 d. nauju Kretingos meru buvo išrinktas Krikščionių demokratų partijos atstovas Juozas Šakinis. Iki naujų savivaldybių tarybų rinkimų buvo likę apie keturis mėnesius.
Arčiau buvo 1996 m. Seimo rinkimai, kuriuose tada dalyvavo net 24 partijos. Jas suregistravo Vyriausioji rinkimų komisija, o rajono laikraštis publikavo visą sąrašą:
– Respublikonų partija;
– Lietuvos liberalų sąjunga;
– Lietuvos centro sąjunga;
– Lietuvos rusų sąjunga;
– Krikščionių demokratų sąjunga;
– Lietuvos socialistų partija;
– Lietuvos laisvės sąjunga;
– Lietuvos valstiečių partija;
– Lietuvos lenkų rinkimų akcija;
– Lietuvos socialdemokratų partija;
– Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjunga;
– Lietuvos nacionalinė partija „Jaunoji Lietuva“;
– Lietuvos laisvės lyga;
– Lietuvos gyvenimo logikos partija;
– Lietuvos demokratinė darbo partija;
– Lietuvos demokratų partijos ir Lietuvos tautininkų sąjungos koalicija;
– Lietuvos tautinių mažumų aljansas;
– Lietuvos moterų partija;
– Tėvynės sąjunga (Lietuvos konservatoriai);
– Lietuvos socialinio teisingumo sąjunga;
– Lietuvos krikščionių demokratų partija;
– Lietuvos liaudies partija;
– Lietuvos ūkio partija;
– Tautos pažangos partija.
Seimo rinkimai vyko spalio 20 dieną, Kretingos vienmandatėje apygardoje varžėsi net 12 kandidatų. Šiandien galime įvertinti, kiek iš tų 24 partijų ir jų pavadinimų liko šiandien. Panašu, kad Gyvenimo logikos partija tais metais Seimo nepasiekė, o vėliau apskritai išnyko.
Parengė Andrius JUŠKEVIČIUS
1,913 peržiūrų (-a)