Sugrįžti prie mokesčių reformos temos paskatino Lietuvos banko išvados dėl Vyriausybės parengtos mokesčių reformos.
Šią savaitę Lietuvos bankas (LB) pateikė ekspertinį mokesčių reformos teisinio reguliavimo įvertinimą. Dokumente tvirtinama, kad siekiant teisingesnės ir ekonomikos augimui palankesnės mokesčių sistemos, daugeliu atvejų iš esmės pasirinktos tinkamos priemonės. Tačiau verslo organizacijos ir opozicija su tuo nesutinka. Esą reforma parengta dėl vienintelio tikslo – gauti iš Europos Komisijos RRF fondo investicijas. Apie tai “Švyturys” plačiai rašė rugpjūčio 21 d. numeryje.
Šią savaitę viešumoje pasirodžiusioje LB išvados primena greičiau optimistinius šūkius. Esą siūlomų mokestinių pakeitimų visuma padidintų Lietuvos gyventojų gaunamų pajamų apmokestinimo vertikalųjį ir horizontalųjį teisingumą. LB pažymi, kad mokestiniai pakeitimai suteiks teigiamą impulsą Lietuvos ekonomikos augimui trumpuoju ir vidutiniu laikotarpiais, tačiau tikėtinas ribotas postūmis siekiant artesnio Europos Sąjungos vidurkiui valdžios sektoriaus biudžeto pajamų ir BVP santykio, kuris Lietuvoje sudaro 35,8, o ES – 46,4 proc.
„Pajamų apmokestinimo pakeitimas suteiks daugiau vertikaliojo teisingumo. Siūlomas pajamų apmokestinimo pakeitimas sumuoti įvairių rūšių pajamas, viršijančias 60 arba 180 vidutinius darbo užmokesčius, ir joms pritaikant papildomus tarifus, suteiks Lietuvos mokesčių sistemai daugiau vertikaliojo teisingumo“, – tvirtinama LB išvadoje.
Taip pat, mokestiniai pakeitimai kartu su neapmokestinamojo pajamų dydžio didinimu mažins mokestinę naštą, susijusią su pagal darbo sutartį gaunamomis. Išvadose konstatuojama, jog didėjant mokestinei naštai už individualios veiklos pajamas, maža dalis vidutinių ir didesnių pajamų gavėjų pajustų reikšmingą mokestinės naštos padidėjimą, bet dėl tikėtino NT mokesčio regresyvumo pajamų nelygybė gali mažėti lėčiau, nei tikimasi, pažymima LB išvadose.
LB mano, kad poveikis Lietuvos šešėlinės ekonomikos dydžiui priklausys nuo dirbančiųjų ir verslininkų reakcijos į pasikeitusią mokestinę naštą. Tuo tarpu investicinės sąskaitos taikymas turės teigiamą poveikį finansinį kapitalą sukaupusiems ar ketinantiems jį kaupti gyventojams, tačiau šis poveikis bus nedidelis ir pasireikš per ilgesnį laikotarpį
LB konstatuoja, kad šie siūlymai suteiks trumpalaikį impulsą ekonomikos aktyvumui, tačiau tvariam ekonomikos potencialo augimui didelės įtakos neturės. Nors siūlomi mokestiniai pakeitimai yra pokytis tinkama linkme, tačiau jie turės mažą įtaką potencialiam ekonomikos augimui dėl tikėtina riboto postūmio siekiant artesnio ES vidurkiui valdžios sektoriaus biudžeto ir BVP santykio gerinant balansą tarp mažiau verslo ciklui jautrių ir ekonomikos augimo potencialui palankesnių mokesčių bei darbo ir kapitalo apmokestinimo.
Į Lietuvos banką dėl išvadų birželio pabaigoje kreipėsi Seimo opozicinių frakcijų atstovai. Jie prašė ekspertinio mokesčių reformos teisinio reguliavimo įvertinimo birželio pabaigoje. Iniciatyvą palaikė 47 politikai. Parlamentarai prašė įvertinti, kokį poveikį smulkiam ir vidutiniam verslui, viduriniai klasei bei Lietuvos konkurencingumui pasaulyje turės siūlomi mokestiniai pakeitimai. Taip pat buvo siekiama atsakyti į klausimą, ar vykdoma mokesčių pertvarka neskatins atsisakyti individualios veiklos, imtis verslo iškėlimo į aplinkines valstybes arba mokesčių vengimo. Be to, buvo keliamas klausimas, kaip siūlomas reguliavimas atsilieptų regionų plėtrai bei užsienio investicijoms.
Kokią dar žinią tarp eilučių čia galima įžvelgti LB išvadose? Apie tai, jog reforma skirta RRF pinigams gauti, jau rašėme. Kita žinutė gali būti susijusi su pokyčiais darbo rinkoje. Vis daugiau asmenų, dirbančių naujosios ekonomikos sferose darbo santykius grindžia infividualios veiklos principu. Tai kūrybinės sritys, internetinė prekyba, socialiniai tinklai, pavežėjimai, dalinimosi ekonomika ir daugelis kitų “darbo iš namų” formų. Tai galima vadinti netiesiogine kovido pasekme. Ženkliai sumažėjo žmonių, dirbančių pagal darbo sutartis. Todėl ilgalaikėje perspektyvoje tai negali neatsiliepti mokesčiams. Darbdavių bei smulkiųjų verslininkų organizacijos sako, kad mokesčių “suvienodinimas” dirbantiems pagal sutartis ir individualiai, neabejotinai skatins emigraciją bei šešėlį. Bet jeigu tai padės įsisavinti RRF pinigus, taip reikia ir sakyti.
Redaktorius Gintaras Mikšiūnas
1,184 peržiūrų (-a)