Seimo narys Remigijus Žemaitaitis prieš kurį laiką savo socialiniame tinkle paskelbė įrašus, kurie laikomi antisemitiniais. Valdančioji koalicija dėl to jam rengia apkaltą, tačiau pats politikas sakosi jos nebijantis – laiko tai tik dar viena proga pasikelti savo reitingus. Jis sako, kad neketina atsiimti savo žodžių ir įrašo feisbuke visai nesigaili. Birželio mėnesį savo socialiniame tinkle R. Žemaitaitis paskelbė kone 30-ies žydų sąrašą, kurie, politiko teigimu, veikė išvien su Lietuvą okupavusiais rusais ir siuntė lietuvius į tremtį. Po šio įrašo sureagavo ir kiti politikai, ir žydų bendruomenė. 

Tačiau pats R. Žemaitaitis teigė esąs įsitikinęs, kad jo įrašai socialiniuose tinkluose nebuvo antisemitiniai.

„Jeigu jums atrodo, kad tai yra antisemitiniai pasisakymai, man nuoširdžiai yra gaila jūsų teksto suvokimo“, – žurnalistams sakė jis.

Dar rugpjūčio pabaigoje susirinkusi koalicinė taryba sutarė inicijuoti apkaltą antisemitiniais pareiškimais pasižymėjusiam Seimo nariui R. Žemaitaičiui. Vis dėlto Seimo opozicija abejoja, ar apkalta turi realų teisinį pagrindą[1].

R. Žemaitaitis apie žydus pasisakė ne kartą

Be skandalingojo feisbuko įrašo, kuriame politikas pareiškė, kad žydai prisidėjo prie lietuvių holokausto, politikas yra apie žydus parašęs ne vieną kontraversišką įrašą.

„Šlykščiau mūsų Ministrė Pirmininkė I. Šimonytė ir negalėjo nepasakyti savaitgalį būdama Izraelyje!

I. Šimonytė “Premjerė susitiko su Izraelio prezidentu: mūsų istoriniai saitai ir šalių draugystė yra tai, kuo didžiuojamės”

Šlykštu yra tai, kad I. Šimonytė tokias kvailystes kalba, kai 1944 m. Birželio 3 dieną Lietuvos ŽYDAI kartu su RUSAIS IŠŽUDĖ PIRČIUPŲ KAIMĄ IR TEN GYVENUSIUS ŽMONES“, – birželį rašė politikas savo socialiniame tinkle.

Jis akcentavo, kad žydai lietuvius kaltina juos išdavus, reikalauja atsiprašymų, o ptys niekada ir neatsiprašė lietuvių už tai, ką padarė.  Politikas taip pat pasidalino istorijomis, kuriose užfiksuota, kaip žydai kolobarvo prieš lietuvius.

KANIŪKAI-PIRČIŪPIS

1944 m. birželio 3 d. išplėšė ir padegė Pirčiupių kaimą, esantį 44 km į pietvakarius nuo Vilniaus, gyventojus sugrūdę į tvartus, sudegino juos gyvus. Žuvo 119 žmonių. 

Žydų partizanas Pol Bagriansky pasakoja, kad pamiškėje buvo paguldyti nuogi šešių kaimo moterų ir dviejų vyrų lavonai. Jo būrio partizanai į tuos lavonus šaudė. Kai šovinys pataikydvo lavonui į nervą, visas lavonas sudrebėdavo ir pajudėdavo lyg gyvas. Šioje linksmybėje juokdamiesi dalyvavo visi jo būrio partizanai. Tarp žuvusiųjų — Molienė, kuri, nešina savo pusantrų metų dukryte, mėgino pabėgti. Abi krito nušautos. Nužudyta visa Pilžių šeima su vaikais. Nužudyta 20 metų amžiaus Ona Varonaitė, Juozas Bobinas, Andrius Bobinas ir kiti — vyrai, moterys, vaikai.

Kaniūkų skerdynėse dalyvavo partizanai – banditai iš visų keturių žydų būrių: „Mirtis okupantams“, „Mirtis fašizmui“, „Keršytojas“, „Už pergalę“, „Kova“, kurie priklausė sovietų bendrai „lietuvių“ partizanų komandai. Tačiau būriuose, kur skaičiumi žydai vyravo, pagrindinė kalba — kasdieninė ir oficiali — kariškiems įsakymams ir ryšiams palaikyti liko jidiš. Pagal pačių žydų atsiminimus, jie jautėsi ir kovojo ne kaip sovietai, bet kaip žydai. Antai:

„Aš didžiuojuosi, kad turėjau privilegiją kovoti kaip žydė, priklausyti žydų kovojančiam būriui, žydams vadovaujant, kurio ryšiai ir įsakymai visi buvo jidiš kalba“.

Vita Kempner Kovner (grupės „Keršytojas“ partizanė, vėliau išgarsinto žydų partizano Abba Kovner žmona):

Norėdami nubausti Kaniūkų gyventojus, 1944 m. sausio 29 d. tarp 150 ir 200 raudonųjų partizanų/banditų, žydų ir rusų, užpuolė ir padegė kaimą. Žmones ir gyvulius išžudė. Žuvo 38 žmonės — sušaudyti, akmenims ir lazdoms užmušti mirtinai, sudeginti gyvi savo trobose, kiti sužeisti arba pabėgo.

Tų skerdynių liudininkas Abraham Zelesnikow (žydų partizanas) šitaip pasakoja:

„Partizanai apsupo kaimą, buvo padegta, kiekvienas gyvulys ir žmogus išžudyti. Vienas partizanas, mano draugas, paėmė moterį, padėjo jos galvą ant akmens ir su kitu akmenių ją nužudė.“

Kaune gimęs žymus Izraelio istorikas Dov Levin, kuris pats priklausė partizanų būriui „Mirtis okupantams, teigė pas žydus partizanus vyravo atvira neapykanta vietiniams gyventojams ir visiškas nusigręžimas nuo visko, kas buvo susiję su Lietuva. Iš visų raudonųjų partizanų žydai žiauriausiai elgėsi su vietiniais gyventojais ir su paimtais vokiečių kareiviais — ne tik žudė, bet ir kankino.

Žydė Shiye Goldberg rašė savo atsiminimuose:

“Kai mums pritrūkdavo drabužio ir batų, tai mes sužinodavome, kur ir kada bus vestuvės. Tada mes užpuldavome baliavotojus, įsakydavome ūkininkams gulti ant žemės, atimdavome pačius geriausius kailinius ir aulinius batus ir dingdavome. (…) Kai reikėdavo mėsos, nueidavome pas ūkininką ir pareikalaudavome ‘Duok mums dvi karves ir du paršus ar pan’”

Joseph Harmatz, „Už pergalę“ (žydų partizanų būrio narys) SAVO PRISIMINIMUOSE RAŠĖ : 

“Einant į kaimus maisto „mes ėjome kaip banditai, nes vogdavome iš vietinių kaimiečių jų pragyvenimą, pirma — maišą miltų, paskui — kiaulę, karvę ar arklį (…). Pamažu kaimiečiai pasidarė mūsų priešai. (…) Juk, pagaliau, jų pačių gyvybės išlikimas priklausė nuo jų gyvulių“[2].

R. Žemaitaičiui iškėlė baudžiamąją bylą

Dėl to, ką savo socialiniame tinkle rašo R. Žemaitaitis, jam iškelta baudžiamoji byla. „Šiandien yra pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal Baudžiamojo kodekso 170 str. 2 dalį“, – Eltai teigė prokuratūros komunikacijos skyriaus vedėja Elena Martinonienė.

Pastarasis straipsnis numato teisinę atsakomybę už viešą neapykantos skatinimą bei kurstymą prieš žmonių grupę dėl jų tautybės. Tai jau antras panašaus pobūdžio ikiteisminis tyrimas – savo ruožtu gegužės pradžioje Vilniaus apylinkės prokuratūros prokurorai įvertino Seimo nario socialiniame tinkle paskelbtą įrašą, kuriame gali būti įžvelgiamos antisemitizmo ir neapykantos skleidimo formos, ir nutarė pradėti ikiteisminį tyrimą[3].

Žydams mūsų šalis turi suteikti apsaugą?

Tuo tarpu žydų bendruomenės pirmininkė lietuvoje Faina Kukliansky, pasakiusi esanti šokiruota tokių R. Žemaitaičio kalbų, teigė, kad visa valstybė turėtų pasirūpinti žydų saugumu.

„Valstybė turėtų galvoti, kokiais metodais ir kaip apginti 600 metų gyvenančios tautos reputaciją ir 600 metų gyvenančią tautą – nekalbant apie fizinę apsaugą, kurią mes užtikriname patys, skirtingai nuo kitų Europos valstybių. Ir Šveicarija, ir Italija, ir kitos valstybės turi valstybinę apsaugą. Mes neturime jokios“, – sako F. Kukliansky.

Ji pridūrė, kad R. Žemaitaičio pasisakymai jau skamba Izraelyje ir kelia didelį susirūpinimą,

„Žmonės – tiek Izraelio vadovai, tiek pasaulinio lygio vadovai – yra supažindinti su pono Žemaitaičio pasisakymais ir istorinės atminties vertinimu“, – aiškino F. Kukliansky. Be to, F. Kukliansky teigimu, įtampos jaučiamos ir Izraelyje gyvenančių Lietuvos žydų gretose. „Tai akivaizdžiai žinomas dalykas Lietuvoje. Izraelyje gyvenantys žydų išeiviai iš Lietuvos yra labai susirūpinę“, – pridūrė ji

Šaltinis: 77.lt

 5,203 peržiūrų (-a)

100% LikesVS
0% Dislikes